Mieste kompiuterius namuose turėjo 71 proc., kaime – 57 proc. namų ūkių, o interneto prieigą – atitinkamai 70 ir 58 proc.
Džiugu, kad net kaimo vietovėse žmonės gausiai naudojasi internetu.
Beveik visi (99 proc.) namų ūkiai, turintys namuose interneto prieigą, naudojosi plačiajuosčiu ryšiu, įskaitant ir mobilųjį. Stalo, nešiojamasis ar planšetinis kompiuteris – prietaisas dažniausiai naudojamas naršyti internete. Mobilųjį telefoną arba kitą mobilųjį įrenginį (medijos ar žaidimų leistuvą, el. knygų skaityklę) naršyti internete naudojo 38 proc. interneto prieigą turinčių namų ūkių, iš jų 2 proc. mobilusis telefonas buvo vienintelė naršymo internete priemonė (mieste – 1, kaime – 5 proc.).
Du trečdaliai (65 proc.) namų ūkių, neturinčių interneto prieigos namuose, nurodė, kad jiems internetas nereikalingas, kas dešimtas – namuose nebūtinas, nes naudojasi internetu kitur.
2014 m. pirmąjį ketvirtį kompiuteriu naudojosi 72 proc. 16–74 metų amžiaus gyventojų. Didelė dalis besinaudojančių kompiuteriu asmenų yra jauni žmonės. Kompiuteriu naudojosi 97 proc. 16–24 metų amžiaus ir 94 proc. 25–34 metų amžiaus gyventojų. Iš 65–74 metų amžiaus gyventojų 2014 m. pirmąjį ketvirtį kompiuteriu naudojosi 22 proc. asmenų, o 74 proc. niekada neteko juo naudotis.
Dauguma (79 proc.) asmenų, kurie 2014 m. pirmąjį ketvirtį naudojosi kompiuteriu, naudojosi juo kasdien, 17 proc. – bent kartą per savaitę, bet ne kasdien.
Internetu 2014 m. pirmąjį ketvirtį naudojosi 72 proc. visų 16–74 metų amžiaus gyventojų (2013 m. pirmąjį ketvirtį – 68 proc.). Iš 16–24 metų amžiaus gyventojų internetu naudojosi 97 proc., iš 65–74 metų amžiaus gyventojų – 21 proc. Iš dirbančių asmenų internetu naudojosi 86 proc.
78 proc. internetu besinaudojančių asmenų naudojosi juo kasdien,17 proc. – bent kartą per savaitę, bet ne kasdien. Taigi reguliariai (ne rečiau kaip kartą per savaitę) internetu naudojosi 96 proc. internautų, arba 69 proc. visų 16–74 metų amžiaus gyventojų. Mobilųjį įrenginį (mobilųjį arba išmanųjį telefoną, nešiojamąjį ar planšetinį kompiuterį su belaidžio ryšio įranga) jungtis prie interneto (ne namuose ir ne darbe) bent retkarčiais naudojo 44 proc. internautų, arba trečdalis (32 proc.) visų 16–74 metų amžiaus gyventojų.
2014 m. pirmąjį ketvirtį 11 proc. internautų naudojosi internetinių duomenų saugyklų paslaugomis asmeniniais tikslais dokumentams, nuotraukoms, muzikos, vaizdo ar kitiems failams (rinkmenoms) saugoti arba dalintis šia informacija. 70 proc. internetu besinaudojančių asmenų nežinojo apie internetinių duomenų saugyklų teikiamas paslaugas.
Bent kartą per metus valstybės institucijų ar kitų viešųjų paslaugų įstaigų elektroninėmis paslaugomis pasinaudojo 55 proc. 16–74 metų amžiaus internautų, arba 40 proc. visų šios amžiaus grupės gyventojų (2013 m. tyrimo duomenimis – atitinkamai 49 ir 34 proc.).
2014 m. pirmąjį ketvirtį prekes ir paslaugas asmeniniams tikslams internetu pirko ar užsakė 19 proc. visų 16–74 metų amžiaus gyventojų, arba 25 proc. asmenų, kurie naudojosi internetu. Per pastaruosius 12 mėn. prekes ar paslaugas internetu pirko ar užsakė 35 procentai internautų. Dažniausiai elektroninė prekyba buvo naudojama perkant drabužius, avalynę, sporto prekes, aksesuarus (59 proc. el. prekybos vartotojų) ir bilietus į renginius (42 proc.).
Mobiliaisiais telefonais 2014 m. pirmąjį ketvirtį naudojosi 97 proc. visų 16–74 metų amžiaus gyventojų. Tarp vyresnio amžiaus asmenų judriojo ryšio vartotojų buvo šiek tiek mažiau nei tarp jaunimo. Mobiliaisiais telefonais naudojosi 87 proc. 65–74 metų amžiaus gyventojų, kitose amžiaus grupėse – 95 ir daugiau proc., o tarp 16–24 metų amžiaus jaunimo mobiliaisiais telefonais nesinaudojo tik 2 iš tūkstančio asmenų.
Duomenys apie informacinių technologijų naudojimą namų ūkiuose surinkti, apklausus 9 739 16–74 metų amžiaus asmenis iš atsitiktinai, naudojantis Gyventojų registru, atrinktų 4 944 namų ūkių, kurių bent vienas narys nebuvo vyresnis nei 74 metų amžiaus.
