Istorija prasidėjo 1991 metais, kai Sudervės seniūnijos gyventojas Aleksandras Ilgūnas kartu su a. a. pirmąja sutuoktine Elena Ilgūniene Anykščių rajone, Traupio miestelyje nusipirko apleistą ir daug investicijų jo sutvarkymui reikalaujantį vaikų lopšelio-darželio pastatą. Tuo metu instituciniai vaikų globos namai buvo pilni, todėl Ilgūnų šeima, auginanti du biologinius vaikus, nusprendė suremontuoti pastatą ir priglausti į savo šeimą likimo nuskriaustus vaikus.
Aleksandras Ilgūnas savo šeimos lėšomis suremontavo 500 kv. m pastatą, kuriame 1997 metais įregistravo Šv. Martyno šeimyną. Jau pirmais metais šeimyna pildėsi labai greitai – vaikai buvo apgyvendinami laikinai ir nuolatinai, nors vaikų globos teisinė bazė buvo dar nesutvarkyta ir piniginės lėšos dažnai būdavo pačių Ilgūnų šeimos – šeima priėmė visus vaikus, likusius be tėvų globos ir meilės.
„Prieš daugiau nei dešimtmetį nusprendėme persikelti į Vilniaus rajoną. Vasaros namai tapo nuolatiniais mūsų gausios šeimynos gyvenamaisiais namais ir tokiais yra iki šiol“, – apie savo širdies ir namų atvertas duris vaikams, likusiems be tėvų globos, pasakojo A. Ilgūnas, kuris per 26 metus į savo šeimą priglaudė daugiau nei 30 vaikų.
Nuo 1997 m. Aleksandras Ilgūnas rėmė ir kitas Lietuvos savivaldybių bendruomenes, kurios rūpinosi riziką patiriančiomis šeimomis ir jose augančiais vaikais. Sėkmingai bendradarbiaudamas su Norvegijos labdaros organizacijomis atvežė daug materialinės pagalbos Lietuvos vaikams.
„Nuolatinėje globoje, be turimų dviejų biologinių vaikų, A. Ilgūnas turi daugiau nei 30 vaikų. Visi baigę mokyklas, dauguma jų studijavo Lietuvos ir užsienio universitetuose bei profesinėse mokyklose. Šiuo metu dauguma jų turi sukūrę šeimas. Per šventes, pavyzdžiui Šv. Kūčias ar Kalėdas, dažnai kai kurie iš globotinių atvažiuoja su savo šeimomis švęsti kartu, visuomet yra šiltai priimami, palaikomas šeimyninis bei artimas ryšys su kiekvienu iš jų“, – apie neįprastą ir šiltą didelės šeimos ryšį pasakoja Vilniaus rajono savivaldybės Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė Juliana Lipinska.
„Jaučiuosi, ko gero, kaip ir visi, kurie dalyvavo šiame renginyje: be galo malonu, jaučiuosi įvertintas”, – po iškilmingos ceremonijos kalbėjo A. Ilgūnas. Į renginį Aleksandras atvyko su žmona, dukra ir anūke, kurias jis apibūdino kaip „žmonės, kurie visad yra mano pašonėje, mane palaiko ir padeda”.
Aleksandras Ilgūnas yra pozityvios, pavyzdingos globos pavyzdys bei įkvėpimo šaltinis visuomenei. Užaugino daugiau nei 30 vaikų, kurie šiuo metu gyvena pilnavertį gyvenimą ir yra sveiki bei laimingi. Globojami vaikai iš Aleksandro pasisėmė išties daug gyvenimiškų patirčių, patarimų bei pamokų. Tinkamo Aleksandro Ilgūno auklėjimo ir šiltų santykių dėka jis užaugino visus vaikus kaip savarankiškas asmenybes, įskiepijo tinkamas vertybes: dėkingumą, dosnumą, mokėjimą atleisti, atsakomybę, pagarbą, atkaklumą, drąsą ir besąlygišką meilę savo artimiausiems žmonėms bei rūpestį ir pagalbos rankos ištiesimą nepažįstamiems. Aleksandras Ilgūnas daugiau nei 30-čiai vaikų suteikė galimybę pajausti namų bei meilės jausmą, pamatyti pasaulį kitomis spalvomis bei norėti siekti tikslų ir šviesios ateities.
