Migruojančių asmenų socialinę apsaugą Europos Sąjungoje reglamentuoja Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentai.
Lietuvos Išmokų vaikams įstatyme numatyta vienuolika skirtingų išmokų šeimai, keturių iš jų mokėjimas yra koordinuojamas tarp Europos Sąjungos šalių - tai išmoka vaikui, išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai, išmoka gimus vienu metu daugiau kaip vienam vaikui ir išmoka privalomosios pradinės karo tarnybos kario vaikui.
Jei visa šeima gyvena emigracijoje kitoje Europos Sąjungos valstybėje
Jei visa šeima gyvena ir tėvai dirba vienoje valstybėje, tuomet išmokos skiriamos ir mokamos pagal gyvenamosios ir darbo vietos valstybės nacionalinius teisės aktus. Pavyzdžiui, jei visa šeima iš Lietuvos persikrausto gyventi į Airiją, tuomet reikia kreiptis į Airijos įstaigą, atsakingą už išmokų šeimai mokėjimą, ir išmokos bus skiriamos pagal Airijos teisės aktus.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad jei visa šeima iš Lietuvos persikelia gyventi į kitą Europos Sąjungos valstybę, Lietuvoje išmokos vaikui mokėjimas bus sustabdytas. Todėl labai svarbu apie savo išvykimą informuoti savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių. Nepranešus gali susidaryti permoka, kurią teks grąžinti.
Jei iš kitos Europos Sąjungos valstybės, kurioje buvo paskirta išmoka šeimai, šeima grįžta gyventi į Lietuvą, taip pat turi informuoti apie išvykimą tos šalies įstaigą, kuri moka išmokas.
Tuo pačiu metu už tuos pačius vaikus, šeima negali gauti kelių viso dydžio išmokų iš skirtingų valstybių narių, t. y. negali gauti pilnos išmokos ir iš Lietuvos, ir iš kitos Europos Sąjungos valstybės.
Kai tėvai gyvena ar dirba skirtingose Europos Sąjungos šalyse
Kai tėvai dirba ir (ar) gyvena skirtingose Europos Sąjungos valstybėse, už išmokų vaikams mokėjimą atsakingos įstaigos nustato, kuri valstybė turės pirmumo teisę mokėti išmokas šeimai. Pirmumo teisę turinti valstybė moka viso dydžio išmoką, kita valstybė moka tik priedą, lygų skirtumui tarp šiose valstybėse numatytų išmokų, jei išmoka jos valstybėje yra didesnė negu pirmumo teisę turinčioje valstybėje.
Pavyzdys: jei Lietuva turi pirmumo teisę mokėti išmoką šeimai, ji mokės 86 eurus, o Norvegija, kurios išmoka šeimai siekia 102 eurus, turi antrinę kompetenciją mokėti išmoką šeimai ir ji mokės skirtumą, t.y. 102-86 =16 eurų. Šeima iš viso gaus 102 eurus.
Jei vienas iš tėvų dirba ar gauna ligos, motinystės, vaiko priežiūros, nedarbo ar kitą panašaus pobūdžio socialinio draudimo išmoką vienoje valstybėje, o kitas iš vaiko tėvų nedirba arba gauna socialinio draudimo pensiją iš kitos valstybės, ir abu tėvai tose valstybėse įgyja teisę į išmoką šeimai, tuomet pirmenybę mokėti išmoką turės darbo vietos valstybė.
Jei vienas iš tėvų gauna socialinio draudimo pensiją vienoje valstybėje narėje, o kitas gyvena, bet nedirba ir negauna socialinio draudimo išmokos ar socialinio draudimo pensijos kitoje valstybėje narėje, tai pirmenybę mokėti išmoką šeimai įgyja ta valstybė, kuri moka pensiją.
Jei abu tėvai dirba skirtingose valstybėse narėse ir turi teisę į išmokas šeimai, o vaikas gyvena vienoje iš šių valstybių, išmoką šeimai mokės ta valstybė, kurioje gyvena vaikas. Kita valstybė mokės priedą, jei joje šeima turės teisę į didesnę išmoką.
Yra atvejų, kai, nors vienas iš vaiko tėvų dirba kitoje Europos Sąjungos valstybėje, bet pagal tos valstybės teisės aktus jis neįgyja teisės į išmoką šeimai (pvz. dėl to, kad per didelės pajamos), tuomet Lietuvoje su vaiku gyvenančiam kitam iš tėvų išmoka skiriama tik pagal Lietuvos teisės aktus.
Jei vaiko tėvai išsiskyrę
Visos išvardintos taisyklės taikomos vaiko tėvams, nepriklausomai nuo to, ar šeima susituokusi, nebuvo susituokusi, ar santuoka nutraukta. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad šeimos skiriasi ir sukuriamos naujos santuokos, o vaikai su biologiniais tėvais ne visuomet palaiko ryšį, dauguma Europos Sąjungos valstybių narių, vertindamos šeimos sudėtį, atsižvelgia ne į biologinius vaiko tėvus, o į namų ūkį. Tad kiekvienos šeimos situacija vertinama individualiai, bendradarbiaujant su kitos valstybės narės kompetentinga įstaiga.
Svarbu yra tai, kad jei asmuo jam skirtas išmokas šeimai naudoja ne vaikui išlaikyti, įstaiga paskyrusi išmokas bei gavusi kito iš vaiko tėvų prašymą, gali išmokas mokėti tiesiogiai asmeniui, faktiškai išlaikančiam vaiką.
Pavyzdys: vaiko tėvai yra išsiskyrę, vaiko tėvas dirba Airijoje, o motina gyvena su vaiku Lietuvoje. Tėvas pateikė prašymą išmokai gauti ir jam buvo paskirta išmoka Airijoje, tačiau jis vaikui pinigų nesiunčia ir jo neišlaiko. Motina gali kreiptis į savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių ir pateikti prašymą, kad Airijoje paskirtos išmokos būtų mokamos į jos sąskaitą. Specialistai pateiks informaciją Airijos įstaigai.
Jei vienas iš tėvų miręs
Jei vienas iš vaiko tėvų yra miręs, motinai ar tėvui, vienam auginančiam vaiką, pirmenybę mokėti išmokas turės ta valstybė, kurioje vaiką auginantis vienas iš tėvų dirba ar gauna pensiją, net ir tuo atveju, jei vaikas lieka gyventi kitoje valstybėje.
Pavyzdys: motina dirba Airijoje, o vaikai lieka gyventi Lietuvoje su močiute. Išmokas vaikams turės mokėti Airija, jei mama įgyja teisę į išmoką pagal Airijos teisės aktus.
Prašymų pateikimas
Lietuvoje dėl išmokos vaikui skyrimo gali kreiptis vienas iš vaiką auginančių tėvų ar įtėvių, bendrai gyvenančių asmenų, globėjas (rūpintojas), emancipuotas ar susituokęs nepilnametis vaikas, vaikas nuo 14 iki 18 metų ( turintis tėvų ar rūpintojų sutikimą) pilnametis asmuo, kuriam paskirta išmoka arba šių asmenų įgaliotas asmuo. Prašymą pateikti galima elektroniniu būdu per socialinės paramos informacinę sistemą www.spis.lt arba raštu savivaldybėje.
Pagal prašyme pateiktą informaciją įstaigų specialistai nustato, kokia valstybė įgis pirmumo teisę mokėti išmokas šeimai.
Kitų Europos Sąjungos valstybių įstaigų, atsakingų už išmokų šeimai mokėjimą, kontaktinę informaciją galima rasti Europos Komisijos interneto puslapyje europa.eu ( https://byt.lt/81Hy3)
Informaciją apie kiekvienos Europos Sąjungos valstybės socialines išmokas galima rasti čia: https://missoc.org/
SADM inf.
