Ponia Edita prisimena, kad iki pažinties su savo būsimu vyru dirbo Eišiškių buitinio gyventojų aptarnavimo kombinate, rajonui persikėlus į Šalčininkus, ši įmonė taip pat persikėlė čia. Lankydamiesi šokiuose jaunieji ir susipažino. Ponia Edita pradeda pasakojimą apie tai, kaip tuomet atrodė Šalčininkai: šokiai buvo organizuojami mediniame name šalia būsimo savivaldybės administracijos pastato, kultūros centro vietoje buvo medinė mokykla, o takelius atstojo medinės lentos. Besikuriančiame rajono centre jaunieji sudarė civilinę santuoką, o Dievo akivaizdoje įžadus davė Eišiškių bažnyčioje, ponios Editos parapijoje. Ir vestuvės buvo linksmos! Dvi dienas vestuvininkai linksminosi nuotakos pusėje, kitas dvi dienas – jaunikio.

Dėmesį traukia jubiliatų vestuviniai žiedai. Paklausti apie jų pirkimą, suknelę ir kostiumą, jubiliatai susižvalgo ir ponia Edita su šypsena prisimena, kad vestuvių žiedus jiedu su vyru pirko Šalčininkų universalinėje parduotuvėje., gavo apžiūrėti ir išsirinkti visą maišą. Ypatingą dieną nuotaka vilkėjo ir ypatingą suknelę, būtent tokią, kokią turėjo, nes kolegės darbovietėje pasistengė ją pasiūti. Į bažnyčia jaunavedžius lydėjo penkių pabrolių porų ir dviejų liudininkų porų pulkas. Autobuso neužteko, prireikė dar trijų lengvųjų automobilių.

Prie altoriaus jaunieji patyrė labai stiprius išgyvenimus, nes abu suprato, kad negana tik mylėti. Jų teigimu, santuoka – tai didžiulė atsakomybė ir įsipareigojimas sau ir kitam žmogui. Ponia Edita prisimena, kai per visą kūną ėjo šiurpulys nuo minties, kad Dievas palaimins jų meilę.

Po vestuvių jaunieji apsigyveno pono Josif tėvų namuose, netoli Baušių. Ponia Edita iš buitinio gyventojų aptarnavimo kombinato vėliau perėjo dirbti į vaikų globos namus, o vyras visą gyvenimo dirbo statybose, įmonėje, kuri statė Šalčininkų daugiabučius.

„Pasikviečia mano vyrą viršininkas ir sako. Tu visus Šalčininkus pastatei, tad metas ir tau gauti butą, tad galėsi rinktis. Taip ir pasirinkome savo pirmąjį keturių kambarių butą. Už gerą darbą mano vyras turėjo galimybę įsigyti ir automobilį, nusipirkome „Moskvič“ markės mašiną, žiguliukui pavėlavome“, –juokaudama prisimina ponia Edita Sinkevič.

Paklausti, kokios akimirkos įsiminė labiausiai, jubiliatai su ašaromis akyse sako – vaikų gimimas. Sinkevičių šeimoje užaugo dvi dukterys Danuta ir Jolanta. Merginos padovanojo seneliams tris anūkus, visus berniukus, todėl ponia Edita juokauja, kad be anūkės jis vis dar ne močiutė, o tik senelio žmona. Šeimai taip pat svarbios piligriminės kelionės, kurių prisiminimai gyvi ir šiandien. Roma, Monte Cassino, Lurdas, Medžiugorjė jau aplankyti, beliko svajonė nuvykti į Šventąją Žemę.

Duktė Danuta pasakoja, kad tėvai – užkietėję daržininkai. Vasarai jie išvyksta į tėčio tėviškę prie Baušių. Čia šeima suremontavo namą, kuriame kadaise gyveno proseneliai. Šie namai kupini prisiminimų apie tėvų ir senelių gyvenimą, karo sunkumus, vokiečius, namų ūkį. Netrukus seneliai vėl keliems mėnesiams pakeis gyvenamąją vietą, o daržuose ir šiltnamiuose augs jų pačių užaugintos daržovės. Seserys taip pat prisimina, kad mama visada bandė įtikinti, kad mokytis reikia gerai, o profesiją rinktis – savarankiškai.

„Laukdami auksinio jubiliejaus sulaukėme jauniausiojo anūko, kuriam dabar vos keli mėnesiai. Todėl jį vadiname auksiniu anūku. Vaikai yra viena, o anūkai – vaikų vaikai, dar brangesni. Vyriausiam mūsų anūkui 23 metai, viduriniam – 10 ir štai šitas mūsų mažiukas. Metai prabėgo, net nesupratome kaip pasenome. Viduje jaučiamės dar žvalūs, tačiau polka jau nebe ta. Todėl iš gyvenimo reikia imti viską, ką jis duoda, kokias galimybes suteikia. Vaiku reikia auklėti taip, kad jie sukurtų savo gyvenimą. Vaikai išėjo, kaskart jų nekantriai laukiame, pasiilgstame vos jiems išvykus. Todėl svarbu būti kartu. Taip ir gyvename – viską darome kartu. Dabar turime gražų ir mums labai svarbų gyvenimo bagažą“, – pasakoja ponia Edita Sinkevič.

Jubiliatų atvyko pasveikinti Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos apsaugos skyriaus vedėjos pavaduotoja Galina Rogoža ir Šalčininkų seniūnijos seniūnas Miroslav Neverkevič.

„Nugyvenote gražų gyvenimą, kartu savo rankomis sukūrėte tai, ką turite šiandien, užauginote dukteris, džiaugiatės anūkais. Malonu Jus kiekviena sekmadienį matyti bažnyčioje, po kojomis turite tvirtą krikščionišką pagrindą. Visada esate kartu. Auksinio vestuvių jubiliejaus proga linkime geros sveikatos ir džiaugtis viskuo, kas Jus supa. Jeigu už lango lyja, džiaukitės ir juo. Geros kloties visai Jūsų darniai šeimai“, –pasakė Galina Ragoža.

Įteikdamas Šalčininkų rajono mero Zdzislavo Palevičiaus sveikinimo raštą seniūnas Miroslav Neverkevič linkėjo jubiliatams ilgų ir ramių gyvenimo metų, kupinų meilės vienas kitam, savo vaikams ir anūkams.

Atvykusius svečius jubiliatai pakvietė prie arbatos puodelio, o seserys vaišino tortu, kurį iškepė Jolanta. Sveikinate Editą ir Josifą Sinkevičius su gražiu šeimos jubiliejumi, linkime, kad progų valgyti tortą šeimos apsuptyje būtų daugiau. Būkite sveiki ir laimingi, tegul pildosi tos svajonės, kurios dar neišsipildė.

www.salcininkai.lt