„Iš tikrųjų reikėtų atskirti terminus „gabus“ vaikas ir vaikas „geba“. Vaikas geba išspręsti matematikos uždavinį, bet ar jis gabus matematikai – ne būtinai. Bendraujant su pedagogais, pakankamai dažnai girdžiu, kad visi vaikai gabūs, tik kai kurie tingi. Ir paprastai tai būna tas momentas, kai tėvai pradeda ieškoti savo vaiko „tingėjimo“ priežasčių ir kreipiasi į specialistus. Jie bando aiškintis, kodėl jų vaikui nesiseka mokytis vieno ar kito dalyko: ar tai susiję su tam tikrų gabumų stoka, jei taip, kaip jam galima padėti“, – pasakoja D. Berzkalne.
Pasak jos, tai, kaip sėkmingai sekasi vaikui mokytis, priklauso nuo įvairių dalykų: nuo vaiko motyvacijos – jo noro arba nenoro mokytis, įgimtų ir įgytų gebėjimų, aplinkos sąlygų, psichoemocinės būsenos ir kitų veiksnių. Manoma, kad neverbaliniai žmonių gebėjimai yra įgimti, o kalbiniai – išugdomi, įgyjami. Žinoma, jeigu aukštų įgytų intelektinių gebėjimų vaikas nebus ugdomas ir jam nebus sudaroma galimybių plėtoti savo gabumų, net ir jis netobulės, neišnaudos viso savo turimo potencialo.
Ugdyti reikia ir pačius tėvus
„Pirmiausia tėvams visuomet nuoširdžiai rekomenduočiau pradėti nuo intelekto įvertinimo, kuris parodo vaiko protinius gebėjimus ir viskas tampa daug aiškiau, ramiau, planuočiau. Profesionaliai įvertinus gautus rezultatus, galima numatyti tolimesnius tikslus ugdant vaiką, o, beje, neretai ir pačius tėvus. Nes tėvų keliami neadekvatūs lūkesčiai savo vaikui dažnai būna jų vaikų „tingėjimo“ priežastimi – kai vaikas jaučiasi spaudžiamas, turintis atitikti įsivaizduojamus tėvų idealus, kažkokius standartus, aplinkos spaudimą būti geriausiu. Ir jeigu jo gebėjimai iš tiesų yra vidutiniai, dažnai vaikas pasiduoda, nes daugiau, negu jis turi ar gali, negeba“, – aiškina „Neuromedos“ medicinos psichologė.
Psichikos sveikatos specialistės teigimu, neretai po vaiko „tingėjimu“ slepiasi ir tokie susirgimai kaip depresija, nerimas arba vaiko išgyvenami kiti intensyvūs jausmai – kai jis jaučiasi nepriimtas, nesuprastas. Paauglystėje tapatumo paieškoje taip pat neretas atvejis, kai jaunuolis lygiuojasi į populiariuosius, ir ne būtinai iš teigiamos pusės: kai būti protingam, gerai mokytis nėra prestižas. Neretai ir tėvams reikia laiko susitvarkyti su savo jausmais ir emocijomis, sužinojus vaiko intelekto tyrimo rezultatus. Ne visada jie atitinka jų norus ir lūkesčius, ypač tais atvejais, kai tėvai yra sėkmingi savo srityje specialistai, o vaikas yra „tik“ vidutiniokas.
„Nebūtinai vaikas, besimokantis aukštais pažymiais, yra gabus, bet taip pat ir gabus vaikas gali mokytis prastais pažymiais. Ir čia mes, specialistai, ieškome atsakymo – priežasties, kodėl taip yra. O kai kuriems tėvams sužinojus vaiko intelekto tyrimo rezultatus kaip tik nukrenta akmuo nuo pečių, nes ateina suvokimas, kad gali sėdėti su vaiku ir mokytis su juo 5 ar daugiau valandų, bet rezultatas bus vis tiek tik atitinkantis vaiko gebėjimus. Turbūt visais laikais žmonės ieškojo to aukso vidurio – svarbu susivokti, kad gyvenimas susideda ne vien tik iš intelektinių gebėjimų. Svarbu konsultuotis su specialistais ir, manau, visada galima rasti tą aukso vidurį“, – pasakoja D. Berzkalne.
Svarbu atsižvelgti į vaiko norus
Psichikos sveikatos specialistės teigimu, intelekto testas – ko gero, efektyviausias būdas išsiaiškinti, kiek savo vaiką verta „spausti“ vienoje ar kitoje srityje, tad tai nuima įtampos nuo abiejų pusių, tiek vaiko, tiek jo tėvų. Šios žinios padeda įsivertinti žmogaus stipriąsias ir silpnąsias protinių gebėjimų puses, visapusiškai pažinti, kryptingai renkantis ateities profesiją, atsakyti sau į klausimą, ar, tarkim, vaiko pažymiai tikrai atitinka jo gebėjimus, kurioje srityje jam reikėtų pasistengti, kodėl vaikas „tingi“, kokios to „tingėjimo“ priežastys.
„Įvertinę vaiko intelektą visada gauname intervalą, kuriame ir gali „plaukioti“ jo intelektiniai gebėjimai. Turime nusistatę tam tikras lietuviškas normas. Yra atlikta daug tyrimų, kiek žmogaus gebėjimus lemia genai ir aplinka. Gavęs „gerus“ genus, tačiau neugdomas vaikas ir turės tiek, kiek dauguma. Tačiau motyvuotas, palaikančioje ir ugdančioje aplinkoje bręstantis vaikas pasieks tikrai žymiai daugiau. Žinoma, yra tam tikros ribos, kurias sužinoję tėvai nurimsta“, – pasakoja licencijuota specialistė intelekto tyrimui pagal Vekslerio metodiką atlikti.
D. Berzkalnes teigimu, vis tik net ir testo neatlikę tėvai gali išgirsti vaiko siunčiamus signalus ir nukreipti jį tinkama linkme – visada svarbu atsižvelgti į paties vaiko norus. Geriau, kai vaikas bando kažką veikti, lankyti užsiėmimus, mokytis ir būti motyvuotas, negu atvirkščiai.
„Leiskite vaikui bandyti. Labai svarbu, kad tėvai atskirtų, kur yra jo vaiko norai, o kur mamos ar tėčio. Žinoma, intelekto testas – patikimesnis būdas nusistatyti kryptį ir tikslus, nes kiekvienas tėvas geriausiai pažįsta savo vaiką, tačiau ne visi turi tiek žinių, kad galėtų profesionaliai įvertinti ir tinkamai perskaityti tuos signalus. Todėl prieš atliekant tyrimą labai svarbus pokalbis su tėvais, siekiant išsiaiškinti jų norus ir lūkesčius, įvertinti šių norų įtaką vaikui“, – pasakoja „Neuromedos“ medicinos psichologė.
Mokytis reikia išmokti
Paklausta, kaip tėvai turėtų mokyti savo vaiką mokytis, psichikos sveikatos specialistė pateikia pavyzdį: kai išleidžiame vaiką į mokyklą, jam juk paaiškiname, kaip susidėti kuprinę, kitaip pasiruošti. Tuomet paklausiame, kaip jam pavyksta, kokios pagalbos reikia. Ir taip pamažu vaikas išmoksta susidėti į kuprinę reikalingas priemones. Taip ir su mokymusi – mes negimstame mokėdami, mokytis irgi reikia išmokti. O čia jau kompleksinis – pedagogų, tėvų ir vaiko – rūpestis. Svarbu klausti ir kalbėtis su vaiku, pasiūlyti, bet ne brukti savo pagalbą“, – sako D. Berzkalne.
Svarbiausia, psichikos sveikatos specialistės teigimu, nepriklausomai nuo to, kokie būtų vaiko intelektiniai gebėjimai ar intelekto testo rezultatai, svarbu jį mylėti, pastebėti, išklausyti, būti su juo. „Viską, ko nori išmokyti, rodyti savo asmeniniu pavyzdžiu. Nes vaikai mokosi ne iš to, ką girdi, o iš to, ką mato. Ir visada reikia siekti ne būti geresniam už draugą, kaimyną, tėvus, bet siekti būti geriausia savo paties versija“, – priduria „Neuromedos“ psichologė.
Pranešimo spaudai inf.
