"Įsigaliojus šiai Konvencijai, žmonėms, norintiems išsiieškoti išlaikymą iš šiose valstybėse gyvenančių piliečių, nebereikės kreiptis į užsienio valstybių institucijas, ilgai laukti iš jų atsakymų, nes visus klausimus bus galima išspręsti per Lietuvoje veikiančias įstaigas", - sako teisingumo ministras Juozas Bernatonis.
Įsigaliojus šiai Konvencijai, asmenys per Konvencijos dalyvių paskirtas centrines institucijas galės teikti kompetentingoms užsienio institucijoms, pavyzdžiui, teismams ar antstoliams, adresuojamus prašymus dėl sprendimo priteisti išieškojimą priėmimo ar jo pakeitimo, taip pat dėl vienoje valstybėje priimto sprendimo dėl išlaikymo priteisimo pripažinimo ir vykdymo kitoje valstybėje.
Šiuos prašymus valstybės paskirtos centrinės institucijos perduos kitos valstybės centrinėms institucijoms, kad jos perduotų asmenų prašymus šių prašymų adresatams. Centrinės institucijos veiks ne tik kaip tarpininkai tarp asmens ir užsienio valstybių konkrečiais klausimais kompetentingų institucijų.
Jos bendradarbiaus tarpusavyje bei imsis visų reikiamų priemonių siekiant suteikti besikreipiantiems asmenims teisinę pagalbą ar sudaryti palankesnes sąlygas jai teikti, padėti nustatyti skolininko ar kreditoriaus gyvenamąją vietą, padėti gauti reikiamą informaciją apie pajamas, o prireikus - apie kitą skolininko arba kreditoriaus turtą, įskaitant turto vietos nustatymą, palengvinti dokumentų gavimą ir įteikimą, išlaikymo išmokų surinkimą ir greitą jų pervedimą, skatins taikiai spręsti ginčą, kad išmokos būtų mokamos savanoriškai ir kt.
Teisingumo ministerija pažymi, kad šios paslaugos, išskyrus atskirus atvejus, bus teikiamos nemokamai. Be to, ši Konvencija garantuoja nemokamą teisinę pagalbą visais atvejais, kai pateikiami prašymai dėl jaunesnių nei 21 metų asmens išlaikymo prievolių, kylančių iš tėvų ir vaikų santykių.
Lietuvoje tokia institucija yra Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, tačiau tais atvejais, kai pareiškėjų prašymai yra susiję su jaunesnių kaip 21 metų asmenų išlaikymo prievolėmis, atsirandančiomis iš tėvų ir vaikų santykių, reikėtų kreiptis į Vaikų išlaikymo fondą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Šiuo metu Lietuvoje gyvenanti motina nori prisiteisti išlaikymą savo nepilnamečiui vaikui iš Norvegijoje gyvenančio tėvo, tačiau ji nežino nei kur jis tiksliai gyvena ir nuo ko pradėti tokias paieškas. Šiai motinai pakaks kreiptis į Vaikų išlaikymo fondą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuris kaip centrinė institucija suteiks visą reikiamą pagalbą.
Į centrinę instituciją pagalbos ir informacijos taip pat gali kreiptis asmenys, norintys susitvarkyti ir kitus išlaikymo klausimus, ne tik dėl vaikų, pavyzdžiui, kai neįgali žmona prašo išlaikymo iš kitoje šalyje gyvenančio sutuoktinio ir pan.
Nuo 2012 m. liepos iš esmės tokia pati tvarka jau galioja priteisiant ar išsiieškant išlaikymą visose ES valstybėse.
Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo taip pat yra pasirašiusios ir JAV, tačiau šioje valstybėje kol kas ji negalioja, nes neatliktos visos ratifikavimo procedūros.
