Absoliuti dauguma - 85 proc. - sutinka, visiškai arba iš dalies, kad NATO pajėgumų dislokavimas Baltijos regione padidino Lietuvos saugumą.

Apklausa taip pat patvirtino, kad Lietuvos narystę NATO palankiai vertina didžioji dalis visuomenės - 83 proc. gyventojų. Iš jų labai palankiai narsytę vertina beveik 26 proc., palankiai - beveik 57 proc. respondentų.

Palyginti su 2013 metų analogiškos apklausos duomenimis, labai palankiai Lietuvos narystę NATO vertinančių respondentų skaičius šiemet išaugo daugiau nei dvigubai, nuo 12 proc. iki 25,7 proc. Bendras palankiai vertinančių respondentų skaičius palyginti su praėjusiais metais išaugo daugiau nei 12 proc., nuo 70 iki 82,5 proc.

Tyrimo duomenimis, didelį palankumą Lietuvos narystei NATO dažniau išreiškia vyrai, 18-45 metų apklaustieji, aukščiausio išsimoklinimo, didesnių pajamų grupės atstovai.

Apklausos metu taip pat dauguma tyrimo dalyvių, 69 proc., manė, kad agresijos atveju Lietuvą gintų Lietuvos kariuomenė ir NATO sąjungininkai. Beveik 12 proc. teigimu, gintų tik NATO sąjungininkai.

Apie 7 proc. respondentų manė, kad gintų tik Lietuvos kariuomenė. Skeptiškiausiai nusiteikusių ir manančių, kad Lietuva nebūtų ginama, apklaustųjų dalis sudarė apie 8 proc.

Apklausoje dalyvavo 18-75 metų amžiaus gyventojai - 1010 respondentų. Apklausa buvo vykdoma visoje Lietuvos teritorijoje, 65 atrankiniuose taškuose.

Buvo siekiama įvertinti nuomonių pokyčius, atsižvelgiant į saugumo situaciją po krizės Ukrainoje.