Penktadienio rytą ekspedicijos dalyvius pasitiks Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir pakvies juos pusryčių.
Per ekspediciją jaunimui pavyko sutvarkyti 9 lietuvių tremtinių kapinaites: dvi lietuvių tremtinių amžinojo poilsio vietos Lesosibirske, Jeniseiske, Zyriankoje, Strelkoje, Savine, Zacharovkoje, Momotove ir Piskunovkos gyvenvietėje.
Pastarosiose dviejose kapinaitėse ekspedicijos metu drauge su Krasnojarsko ir Kazačinsko lietuviais buvo pastatyti metaliniai kryžiai, įamžinantys į Lietuvą negrįžusių tremtinių atminimą. Medinius kryžius vietoje pagaminę ir lietuvių amžinojo poilsio vietas žyminčias lenteles juose įtvirtinę lietuviai pastatė Lesosibirsko ir Zyriankos kapinaitėse.
Projekto vadovo Igno Rusilo teigimu, per pastarąsias dvi savaites ekspedicijos komanda įveikė 10 tūkst. kilometrų, o dar per 1 tūkst. kilometrų jie nukako keliaudami nuo vieno ekspedicijos tikslo prie kito.
"Ypač esame dėkingi vietos gyventojams ir čia gyvenantiems lietuviams už palaikymą, paramą. Jie, neslėpdami nuostabos dėl tūkstančius kilometrų įveikusio jaunimo, beieškančio nykstančių tremtinių kapų, padėjo įgyvendinti ekspedicijos tikslus ir, negana to, dar gerokai juos viršyti. Dabar prasideda pats svarbiausias šios misijos etapas - grįžę dalyviai savo išgyvenimais ir įspūdžiais dalysis su šalies jaunimu ir visuomene", - sako misijos vadovas.
Anot ekspedicijos vadovo Arnoldo Foko, didžiausias šių metų ekspedicijai tekęs iššūkis - tai 45 km trijų dienų žygis civilizacijos nepaliesta Sibiro taiga, iš Strelkos gyvenvietės, tikintis pasiekti Zacharovkoje likusias lietuvių tremtinių kapinaites. Žygiuoti teko meškų paliktomis brydėmis, Jenisiejaus skalaujamų stačių uolų keteromis ir žmogaus pėdos nemačiusiais brūzgynais.
"Vietos gyventojai bandė mus atkalbėti ir užmiršti šį ekspedicijos etapą, tačiau komanda buvo vieninga ir mums sėkmingai pavyko pasiekti Zacharovkoje likusius ir niekino daugiau nei pusę amžiaus nelankytus tremtinių kapus", - pasakoja A. Fokas.
Dar 1989 metais Krasnojarske gyveno maždaug 20 tūkst. lietuvių. Tačiau šiuo metu 2,3 mln. kv. km aprėpiančiame Krasnojarsko krašte jų likę vos keletas tūkstančių. Pirmieji masiniai trėmimai į šį kraštą iš Lietuvos prasidėjo 1941 metais, o 1948-aisiais vienu metu į Krasnojarską atitremta beveik 21 tūkst. lietuvių. Tuomet "Misija Sibiras'14" lankytinuose Jeniseisko ir Kazačinsko rajonuose apgyvendinta per 3 tūkst. tautiečių. Nepakėlę ypač sudėtingų gyvenimo sąlygų dalis jų amžinojo poilsio atgulė Sibiro žemėje.
Ekspedicija "Misija Sibiras" - devintus metus labdaros ir paramos fondo "Jauniems" organizuojamas jaunimo pilietiškumą bei patriotiškumą ugdantis projektas. Nuo jo vykdymo pradžios lietuvių tremties ir įkalinimo vietose Sibire jau apsilankė dvylika jaunimo ekspedicijų, sutvarkiusių apie 100 lietuviškų kapinių ir susitikusių su ten gyvenančiais lietuviais.
