Kaip teigia kaimynės elgesio šokiruoti daugiabučių namų gyventojai, dalis šalia Jankūnienės namo einančio kelio buvo atitverta vartais, o kad danga neprimintų, jog toks kelias čia buvo, „apsukri" ponia pasisamdė vadinamuosius valkatas, kad šie pridengtų jį žolės veja.

Keistas atminties praradimas

Kaimynė Džuljeta Sinkevič neslėpė pasipiktinimo dėl tokio K. Jankūnienės elgesio. „Iki šiol šis kelias niekam netrukdė. Naudojomės juo, nes tai – trumpiausias kelias iki virš geležinkelio bėgių pastatytos geležinkelio stoties link vedančios pėsčiųjų perėjos. Užtvėrus kelią keliasdešimt žmonių priversti vaikščioti aplinkkeliu, o tai – du papildomi kilometrai. Vasarą tai dar nieko, o rudenį ir žiemą", - su kartėliu aiškino moteris. Ji pridūrė, kad gyventojams nesuprantamas K. Jankūnienės teiginys, esą čia jokio kelio niekada nebuvo ir neva jis niekam nereikalingas, nes veda į niekur.

„Matyt, kaimynė prarado atmintį, nes dar neseniai naudojosi juo pati, o ir jos dukra eidavo šiuo keliu į mokyklą. Nejaugi iš tikrųjų ją ištiko amneziją", - įsiterpė kaimynė Gerda Šimkienė. Ponia Gerda, kaip pati pasakojo, gyvena čia nuo 1979 m. ir kelias visada čia buvo. Ir ne paprastas, o alėja. Kadaise iš abiejų jos pusių augo liepos, o K. Jankūnienės nurodymu vartus statę darbininkai teigė, kad po žvyro sluoksniu rado grindinį, kas patvirtina, kad kelias čia buvo nuo seno.

„O dabar ponia Jankūnienė, kurią visada gerbėme, įžūliai teigia, kad tai – joks kelias, o tik įvažiavimas į jos kiemą", - neslėpdama apmaudo sakė G. Šimkienė.

Pati nutiesė kelią

Šį kelią gerai prisimena Vilniaus rajono savivaldybės vicemeras Česlav Olševski, kuris dar vaikystėje vaikščiojo juo iš Petruliškių į Kalvelius.

Tai patvirtina ir Kalvelių seniūnijos seniūnė Kristina Gerasimovič, kuri autoritetingai pareiškė, kad nuo to laiko, kai ji eina šias pareigas, o tai jau 15 metų, šis kelias buvo.

Kaip teigia gyventojai, į visus tuos įrodymus ir priekaištus, kad ji nepriima akivaizdžių ir neginčijamų faktų, ponia K. Jankūnienė lieka kurti ir atkakliai, nė nemirktelėjusi, teigia savo ir neketina nusileisti.

Maža to, ji „globėjiškai" patarinėjo nepatenkintiems kaimynams, kad rašytų skundus ne dėl jos, o dėl savivaldybės, kad ši suprojektuotų apvažiuojamąjį kelią. Beje, kodėl savivaldybė? Versli moteris pati nutiesė naują kelią per... kaimynės Irenos Lučynskos daržą.

„Apskritai ji neklausė sutikimo. Atėjo pas mane ir kategoriškai pareikalavo, kad iškasčiau šalia takelio augantį serbentų krūmą, nes ten bus nutiestas kelias. Neleido man net apsigalvoti, nes technika jau buvo pasirengusi", - pasakojo I. Lučynska.

Nuginkluojantis naivumas

Apsukri ponia su skundu kreipėsi į teismą, kad šis anuliuotų 2011 m. vasario Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimą, kuriame kaip tik buvo kalbama apie Žvejų gatvės pratęsimą. Tačiau minėtą sprendimą galima buvo apskųsti praėjus mėnesiui, o K. Jankūnienė padarė tai po dvejų metų. Išsisukinėdama ji aiškino, kad apie Tarybos sprendimą nebuvo informuota asmeniškai ir todėl nesureagavo. Nors Tarybos sprendimas buvo išspausdintas „Vilniaus krašto savaitraštyje" ir savivaldybės interneto svetainėje, pareiškėja su nuginkluojančiu naivumu įtikinėjo, kad nesuprato, jog tai konkrečiai dėl Žvejų gatvės.

Keista, tačiau Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija pripažino jos įrodymus kaip pakankamus, nes „laikraštyje nebuvo pateikta trasos grafinė schema".

Vilniaus rajono savivaldybės teisininkas Slavomir Moroz teigia, kad galiojantys įstatymai nereikalauja skelbti grafinių schemų nei nurodo būtinybės iš anksto asmeniškai informuoti piliečius, kuriems šie sprendimai vienokiu ar kitokiu būdu aktualūs.

Nei atsižvelgta, nei pakomentuota

Beje, teisėjų kolegija, matyt, buvo pakerėta ponios K. Jankūnienės ir jos advokato Gedimino Buloto žavesio (savaitraščio „Veidas" pirmą kartą sudarytame geriausių advokatų biurų reitinge jo biuras civilinių bylų kategorijoje užėmė antrą vietą), nes į jokius įrodymus dėl kelio buvimo Žvejų gatvėje - liudininkų parodymus, ištraukas iš žemėlapių, gyventojų archyvines nuotraukas, ištraukas iš Google, Vilniaus rajono teritorijos bendrą planą, Kalvelių seniūnijos topografinį planą (1983 m.), K. Jankūnienės išpirktų sklypų planus (parengtus ir patvirtintus Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus), kuriuose kelias yra akivaizdžiai pažymėtas, nekreipė dėmesio. Nepaisyta ir Transporto tyrimų ir kelių instituto prie Susisiekimo ministerijos sudaryto Vilniaus rajono vietinių kelių inventorizacinio sąrašo, kuriame yra įvardytas ginčytinas kelias, nebuvo nei atsižvelgta, nei, kaip informavo S. Moroz, jie buvo pakomentuoti.

Savivaldybės apeliacija

„Nesuprantu, kodėl mūsų dokumentų įrodymo galia pasirodė ne kokia, o žodiniai ponios Jankūnienės patikinimai nusvėrė Temidės svarstykles jos naudai, nes neva svarbiausia, kad ji yra šeimininkė ir atseit pažeidžiamos konstitucinės jos teisės. Į tai, kad pažeidžiamos piliečių teisės ir paneigiami akivaizdūs faktai, teismas kažkodėl neatsižvelgė. Todėl savivaldybė nutarė ginti savo gyventojus ir apskundė šią nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui", - informavo S. Moroz.

Zygmunt Ždanovič
„Vilniaus krašto savaitraštis"

P. S. „Vilniaus krašto savaitraštis" stebės šią kontroversišką bylą ir apie jos – tikėkimės, teisingą baigtį – informuos.