Iškilmėms vadovavo Kalesninkų parapijos klebonas Tadeuš Švedavičius, kuris kalbėdamas apie iškilmingą Kalesninkų bažnyčios pašventinimo aktą 1922 m., priminė, kad bažnyčios konsekracija buvo ne bandymas uždaryti Dievą jos viduje, o Dievo malonės prašymas ir išganingo Dievo buvimas tarp mūsų.

- Bažnyčios konsekracija – tai ypatingas Dievo buvimo ir veikimo paslapties patvirtinimas. Šioje vietoje iš kartos į kartą jaučiama Dievo Malonė. Tai ypatinga dovana, ypatingas palikimas, - kalbėjo klebonas Tadeuš Švedavičius.

Kartu su klebonu Tadeušu Švedavičiumi mišias aukojo į iškilmes atvykę kunigai iš kaimyninių parapijų. Su pamokslu į tikinčiuosius kreipėsi kunigas Szymon Wikło, kelerius metus kunigavęs Kolesnikuose. Kunigas Wikło pabrėžė, kad jubiliejinė bažnyčios konsekravimo šventė yra krikščioniškojo tikėjimo atnaujinimas ir stiprinimas.

Kartu su parapijiečiais padėkos maldoje dalyvavo Šalčininkų rajono meras Zdzislav Palevič, Europarlamentaras, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos pirmininkas Valdemar Tomaševski, LR Seimo narė Rita Tamašiūnienė, LR Seimo narė Beata Petkevič, Šalčininkų rajono mero pavaduotoja Ana Jesvilienė, Kalesninkų seniūnijos seniūnė Danuta Vilbik.

Po pamaldų iškilmių dalyviai rinkosi aikštėje prie scenos, kur vyko meninė šventės dalis. Kalesninkų Liudviko Narbutto gimnazijos mokiniai priminė bažnyčios, statytos nelengvais laikais, bet su didžiuliu atsidavimu ir atvira širdimi, istoriją. Pasirodymo metu jie pabrėžė nepaprastą statybininkų atsidavimą, aukotojų dosnumą ir geros valios žmonių rūpestį, kurių dėka statybos buvo baigtos.

Kalesninkų bažnyčios istorijos ištakos siekia XVII amžių. 1643 m Samuelis Kuncevičius pastatė čia koplyčią. 1676 m. Konstantinas Mykolas Kuncevičius pastatė bažnyčią. Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčią pastatė Jonas Konstantinas Kuncevičius, kartu įsteigęs ir vyrų karmelitų vienuolyną. 1831 m. numalšinus sukilimą, bažnyčia ir vienuolynas caro įsakymu uždaryti, parapija likviduota, o jos teritorijos prijungtos prie Eišiškių parapijos. Po septynerių metų neveikiančią šventovę Rodunės gyventojai (Baltarusija) perkėlė ją į savo miestą. Vargonai iškeliavo į Zobalaičių (белор. Забалаць ), varpai – į Alovę (Merkinės dekanatas), metrikų knygos – į Eišiškes. Tokią bažnyčią, kokią matome šiandien, suprojektavo Michal Dubovik, o pastatė – Antoni Adam Filipovič – Dubovik. 1904 m. Kalesninkų parapijai pradėjo vadovauti kun. Mykolas Rudzis. 1905 m. liepos 11 d. vyskupas Ropas pašventino kertinį akmenį naujai bažnyčiai. 1922 m. lapkričio 11 d. kun. Jan Kuźmiński aukojo pirmąsias mišias naujoje bažnyčioje.

- Istorija, kurią visi kartu parašė Kalesninkų parapijiečiai, tai gražus puslapis Visuotinės Bažnyčios istorijos knygoje, o kartu ir mums atsiveriančio naujo skyriaus pradžia. Kiekviena bažnyčia yra bendruomenės materialinis ir dvasinis paveldas. Tegul ši, primenanti uolą, bažnyčia, būna prieglobsčio uola vargstantiems, tegul visi čia randa palaikymą ir pagalbą, - iškilmių metu kalbėjo Šalčininkų rajono meras Zdzislav Palevič.

Europos Parlamento narys, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos pirmininkas Valdemar Tomaševski padėkojo vietos bendruomenei už krikščioniškų tradicijų puoselėjimą, prisirišimą prie tautinių tradicijų, taip pat pabrėžė, kad lenkų mokyklose Lietuvoje per religijos pamokas ugdomas ir saugomas katalikų tikėjimas.

– Labai svarbu nuo mažens išugdyti žmonėms svarbiausius dalykus. Ačiū už orų požiūrį ir prisirišimą prie savo tradicijų, – sakė Valdemar Tomaševski.

Kalesninkų bažnyčios konsekracijos šimtmečiui skirti renginiai tęsęsi tris dienas: šventųjų mišių išvakarėse buvo atnaujinti santuokos įžadai, o sekmadienio mišių metu, tikintiesiems buvo suteiktas Sutvirtinimo sakramentas.

Šeštadienį po pamaldų šventę tęsė koncertas: publikai koncertavo dainų ir šokių ansamblis „Solčanė“, Katažina Zvonkuvienė, Aliukas Evaldas ir sesutė Silvija, o taip pat Aurika Rotaru iš Ukrainos.

salcininkai.lt