Apie 40 proc. atvykusių ukrainiečių yra įgiję aukštąjį išsilavinimą. Dalis jų sutinka priimti specialių įgūdžių nereikalaujančio ir nekvalifikuoto darbo pasiūlymus, kol jų diplomai bus įvertinti ir pripažinti Lietuvoje, rašoma pranešime spaudai.
Ukrainiečiai daugiausiai ieško pagalbinio darbininko darbo. Nemažai norinčių dirbti pardavėjais, pakuotojais, administratoriais, virėjais, automobilio vairuotojais. Tarp Užimtumo tarnyboje registruotų yra ieškančių piloto, mokytojo, bendrosios praktikos slaugytojo, tatuiruočių meistro, kirpėjo ar kosmetologo darbo.
4,5 tūkst. darbdavių Užimtumo tarnyboje kovą įregistravo 10,2 tūkst. darbo pasiūlymų ukrainiečiams. Daugiausiai laisvų darbo vietų – Vilniaus (43,3 proc.), Kauno (13,8 proc.) ir Klaipėdos (10 proc.) miestų savivaldybėse.
Darbo skelbimų daugiausiai pateikė apdirbamosios gamybos, statybos, administracinės ir aptarnavimo veiklos, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų teikimo, didmeninės ir mažmeninės prekybos srityje veiklą vykdančios įmonės.
Didžiausios galimybės dirbti biurų, viešbučių ir kitų įstaigų valytojais, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojais, virėjais, pagalbiniais darbininkais, siuvėjais, kepėjais ir konditeriais, virtuvės pagalbininkais, prekių krovėjais į lentynas, autobusų ir troleibusų vairuotojais, statybininkais, betonuotojais, dažytojais, nekvalifikuotais apdirbimo pramonės darbininkais. Tačiau laisvų darbo vietų yra ir mokytojams, inžinieriams, vadybininkams, farmacininkams ir slaugytojams.
Užimtumo tarnybai padedant, 3,4 tūkst. ukrainiečių įsidarbino. Dauguma pradėjo dirbti nekvalifikuotą darbą – pagalbiniais darbininkais, biurų, viešbučių ir kitų įstaigų valytojais, prekių krovėjais į lentynas, pakuotojais (rankomis). Kvalifikuotų darbuotojų grupėje daugiausiai dirba kepėjais ir konditeriais, siuvėjais, virėjais ir mokytojų padėjėjais.
