Vilnius, vilniečiai ir Vilniaus rajonas
„Vilniaus rajonas yra naudingas regionui įgyvendinant bendrus projektus, kartu su kitomis savivaldybėmis jau dabar planuojame, kaip panaudosime naujuoju finansavimo laikotarpiu regionams skirtas lėšas, kokius bendrus projektus įgyvendinsime, kokią naudingą regionui infrastruktūrą kursime, – apie rajono svarbą regiono plėtrai mintimis dalijasi merė. – Vilniaus rajono savivaldybė yra viena didžiausių Lietuvoje, sparčiai auganti priemiestinė savivaldybė, pasižyminti aktyvia urbanistine plėtra ir dideliu eismo intensyvumu. Į mūsų rajoną persikelia vis daugiau kitų savivaldybių gyventojų, kurie nedeklaruoja čia gyvenamosios vietos, bet naudojasi rajono viešąja infrastruktūra. Nuolat ieškome būdų pagerinti tiek susisiekimą su kitomis savivaldybėmis, tiek praplėsti viešąją infrastruktūrą, padaryti ją patrauklesnę ir patogesne.“
Kaip teigia merė, Vilniaus rajonas tampa vis populiaresne vieta gyventi ir auginti vaikus, ką patvirtina ir metai po metų didėjantis išduodamų statybos leidimų skaičius, pagal kurį Vilniaus rajonas yra Nr. 1 Lietuvoje (2019 m. Vilniaus rajono savivaldybė išdavė 1098 statybos leidimus, 2020 m. – 1687, šiemet – jau per 2000 leidimų ir šis skaičius iki metų pabaigos dar didės).
„Vilniaus rajono gamtos grožis, piliakalniai, muziejai, ežerai ir įdomių lankytinų vietų gausa – visa tai traukia vietos turistus tiek iš sostinės, tiek iš kitų regiono savivaldybių. Vilniaus rajonas turi nemažai kultūros vertybių, iš kurių išskirčiau verbų rišimo meną, pradėtą ir puoselėjamą išskirtinai Vilniaus rajone. Verbų (žr. nuotr. apačioje) rišimas 2019 m. buvo pripažintas Lietuvos Nematerialaus kultūros paveldo vertybe, o dabar atėjo laikas žinią apie verbų rišimo tradicijas Vilniaus krašte skleisti po visą pasaulį ir siekti aukščiausio pripažinimo – įtraukti jį į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Todėl ypatingą vietą Vilniaus rajono kultūros įstaigų žemėlapyje užima Čekoniškių verbų ir buities seklyčia. Ir tokių ypatingo įdomumo objektų turime begalę, – rajoną apibūdina merė. – Esame ne tik patraukli vieta gyventi, bet ir plėtoti verslą.
Būtent Vilniaus rajoną savo buveine pasirinko daug verslų, kurie yra gerai žinomi ne tik mūsų šalyje, bet ir tarptautinėje rinkoje. Kalbu apie tokius verslo milžinus kaip „Baltic Petroleum“, „Viada“, „Villon“ ar „Vilniaus paukštynas“, kurie įdarbina po daugiau arba arti tūkstančio darbuotojų ir kuria reikšmingą pridėtinę vertę visam regionui ir už jo ribų.“
Kuriamos gyventi patogios sąlygos
Merė pabrėžia, kad Vilniaus rajono savivaldybė daug investuoja į švietimo infrastruktūrą. „Šiemet Pagiriuose (žr. nuotr. apačioje) atidarėme išskirtinio dizaino 2 mln. eurų kainavusį naują vaikų darželio „Pelėdžiukas“ priestatą ir taip sukūrėme papildomų šimtą naujų vietų mūsų rajono vaikams. Už 590 tūkst. eurų praplėtėme Marijampolio vaikų lopšelio-darželio priestatą, Didžiosios Riešės kaime už beveik 2,7 mln. eurų yra statomas naujas, modernus ir visus šiuolaikinius standartus atitinkantis lopšelis-darželis. Būsimą švietimo įstaigą, kuri žavės savo modernia edukacine aplinka, galės lankyti 125 vaikai. Bukiškio kaime pradėtas buvusio bendrabučio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procesas. Čia, pirmo aukšto patalpose, numatyta suprojektuoti vaikų darželį. Taip pat džiaugiamės Mickūnų gimnazijos modernizavimo projekto, kurio vertė 2 mln. eurų, įgyvendinimu, – įgyvendintus ir įgyvendinamus projektus apžvelgia Marija Rekst.
– Maišiagalos miestelyje (žr. nuotr. apačioje), Juodšilių kaime, Nemenčinės mieste modernizavome ir bendruomenių poreikiams labiau pritaikėme viešąsias erdves (sporto aikštynai, skverai, parkai ir kt.), nuolat vystome viešąją infrastruktūrą kaimiškose vietovėse, didiname kaimo vietovių patrauklumą, paslaugų prieinamumą, patogumą gyventi juose.
Planuojame toliau vystyti modernizavimo projektus, kuriais prisidedame prie klimato kaitos mažinimo, o gyventojai gali džiaugtis mažesniais šildymo kaštais bei didesniu komfortu. Tokiu būdu savivaldybė prisideda prie Europos žaliojo kurso. Taip pat šiuo metu savivaldybė rengia Atsinaujinančių energijos išteklių planą iki 2030 m.“
Kaip teigia pašnekovė, naujuoju ES finansiniu laikotarpiu Vilniaus rajono savivaldybė planuoja investicijas į švietimo įstaigų modernizavimą, plėtrą, sveikatos ir socialinių sferų plėtrą ir paslaugų efektyvinimą, neformaliojo švietimo įstaigų, turizmo infrastruktūros plėtrą bei atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą viešosios paskirties pastatuose (saulės elektrinės, geoterminis šildymas ir kt.).
Pandemija pablogino situaciją
Tačiau, kaip pažymi merė, COVID-19 pandemija reikšmingai pablogino situaciją tiek šalies, tiek ir rajono darbo rinkoje. „Kylant vis naujoms COVID-19 viruso bangoms, tam tikrose ekonomikose veiklos srityse augantis darbo vietų pažeidžiamumas mažina lūkesčius dėl spartaus darbo rinkos atsigavimo perspektyvų. Ieškančių darbo asmenų skaičius šalyje žymiai padaugėjo, tuo pat metu verslas neranda, kuo užpildyti esamų laisvų darbo vietų. Tokia situacija žymi struktūrinio nedarbo, jau virstančio ilgalaike bedarbyste, riziką, kuri kelia pavojų tiek darbo rinkos, tiek ekonomikos potencialo perspektyvoms, – mintimis dalijasi Marija Rekst. – Įgyvendindami projektus pandemijos sąlygomis, pastebėjome, kad itin dažnai vėluoja rangos darbai, rangovai neretai prašo pratęsti terminus dėl susiklosčiusios situacijos: tiek dėl darbuotojų susirgimų (COVID-19), tiek dėl medžiagų tiekimo vėlavimų. Taip pat stebime susirūpinimą keliančią tendenciją, kad išaugo įmonių bankrotų skaičius. Didelių pastangų ir efektyvaus darbo pareikalavo įgyvendinami projektai. Vienu jų – jau sėkmingai įgyvendinti, kiti – vis dar įgyvendinami.“
Vilniaus rajono savivaldybei pavyko gauti ir tikslingai panaudoti Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plano paramą. „Gautas lėšas – 750 tūkst. eurų – skyrėme apie 4 mln. eurų kainuosiančiam Rudaminos meno mokyklos infrastruktūros modernizavimui. Rekonstravus nenaudojamą pastatą, bus sukurtos patikimos, atitinkančios visus reikalavimus kurti neformaliojo vaikų švietimo pasiūlą patalpos, kuriose besilankantiems vaikams bus suteikiamas kokybiškas meninis ugdymas bei vykdoma įvairi meninė veikla, bus įsigyti muzikos instrumentai, patalpos turės kokybišką ir atitinkantį lankytojų lūkesčius įrengimą. Taip pat pavyko gauti 0,5 mln. eurų Glitiškių dvaro atnaujinimui. Iš viso šie kainuos apie 3 mln. eurų. Gautą paramą taip pat investavome į Nemėžio sporto aikštyno statybą ir kitus projektus“, – apie papildomai skirtų lėšų panaudojimą pasakoja merė.
Naujovės, galimybės ir iššūkiai
Vilniaus rajonas yra daugiatautis, jame, kaip teigia merė, veikia optimalus švietimo įstaigų tinklas, leidžiantis visiems vaikams, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietovės ar socialinės-ekonominės aplinkos, gauti kokybišką ugdymą jų gimtąja kalba. „Mūsų rajono švietimo įstaigos ugdo lietuvių, lenkų ir rusų mokomosiomis kalbomis. Atsižvelgdami į rajono geografinį ir specifinius kalbinius ypatumus, stengiamės išsaugoti turimą švietimo įstaigų tinklą, nes jis tenkina rajono gyventojų poreikius ir užtikrina švietimo pagal bendrojo ugdymo programas prieinamumą. Vilniaus rajonas yra didelis, tad mokinių pavėžėjimas yra neišvengiamas, tačiau siekiame, kad mokiniai turėtų galimybę įgyti išsilavinimą kuo arčiau namų, o ne būtų vežami 30–40 km iki artimiausios mokyklos, – švietimo situaciją apžvelgia merė. – Švietimui skiriame ypatingą dėmesį. Mūsų mažiausių gyventojų lavinimas yra prioritetinė savivaldybės veiklos sritis, kuriai kasmet skiriame pusę biudžeto lėšų. Nuolat investuojame į švietimo infrastruktūrą, atnaujiname ir modernizuojame mokyklas, pagal poreikį statome naujas. Mokyklose sukurtos geros sąlygos mokinių ugdymui, popamokinei veiklai. Galime pasigirti turtinga neformaliojo ugdymo pasiūla. Švietimo įstaigos aprūpintos šiuolaikinėmis mokymo priemonėmis, turi bibliotekas, skaityklas, poilsio erdves, lauko klases, modernius sporto aikštynus arba stadionus. Džiaugiamės, kad rajono švietimo įstaigose dirba mokytojai specialistai, nors pastaraisiais metais susidūrėme su kai kurių dalykų mokytojų trūkumu. Siekiame pritraukti tiek aukštos kvalifikacijos mokytojus, tiek jaunus pedagogus ir pagalbos mokiniui specialistus, sudarydami jiems patrauklias darbo sąlygas. Mokytojų dauguma dirba visu etatu arba sudarėme jiems sąlygas turėti atitinkamą krūvį, dirbant dviejose darbovietėse. Mokytojams ir pagalbos mokiniui specialistams kompensuojame kelionių išlaidas, sudarome galimybes įgyti antrą specialybę, tobulintis ir kelti kvalifikaciją. Mūsų rajono mokyklos yra šiuolaikiškos ir atviros. Esame atviri naujovėms ugdymo srityje, vadybos ir lyderystės, bendradarbiaujame respublikos ir tarptautiniu lygmeniu, dalyvaujame įvairiose tarptautinėse programose ir projektuose. Netgi sunkūs pandemijos metai nesutrukdė mūsų mokykloms įgyvendinti 15 Erasmus+, 2 Nordplus ir daugybę eTwinning bei kitus projektus.“
Tam, kad Vilniaus rajone būtų galima kurti ,,Tūkstantmečio mokykla“ kriterijus, visų pirma, pasak pašnekovės, reikėtų pastiprinti mokyklų fizines aplinkas: įrengti šiuolaikiškas STEAM laboratorijas, pritaikyti ugdymo aplinkas specialiųjų ugdymo(si) poreikių turintiems mokiniams, o mokyklose, kuriose jų trūksta, įrengti modernias erdves įtraukiam ugdymui – patalpas individualiam mokymuisi, aplinkas skirtas poilsiui, sutvarkyti mokyklų prieigas.
„Programos „Tūkstantmečio mokykla“ tikslas – mažinti mokinių pasiekimų atotrūkius ir sukurti integralias, optimalias ir kokybiškas ugdymo(-si) sąlygas kiekvienoje savivaldybėje. Be abejo, tai gražus ir sveikintinas tikslas, tačiau neramina tai, kaip jį siekiama įgyvendinti. Nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. ketinama neleisti formuoti jungtinių 5–8 klasių. Taip pat planuojama panaikinti galimybę jungti po tris ar keturias 1–4 klases. Neramina ir planai reikalauti gimnazijose sudaryti ne mažiau kaip po dvi III gimnazijos klases, o vidurinio ugdymo programą tautinės mažumos kalba vykdančių bendrojo ugdymo mokyklose siekti, kad minimalaus mokinių skaičiaus būtų 21. Kokias tai turės pasekmes? Ar šie veiksmai padės sumažinti ugdymo rezultatų atotrūkį tarp miestų ir rajonų mokyklų, pagerinti ugdymo kokybę? Abejotina, – artėjančias švietimo naujoves kritiškai vertina Marija Rekst. – Dažnu atveju tai reikš mažesnį mokinių skaičių turinčių mokyklų arba jų skyrių uždarymą ir gimnazijų kaimo vietovėse pabaigą. Kyla klausimas, ar, uždarydami ,,Tūkstantmečio mokyklų“ kriterijus neatitinkančias mokyklas, savivaldybėse sukursime optimalias ir kokybiškas ugdymosi sąlygas mokiniams, kuriuos teks pavėžėti 40 km? Kiek valandų per metus jiems teks praleisti autobusuose? Ar pavėžėjami mokiniai turės tokias pat galimybes, kaip ir vietiniai vaikai dalyvauti mokyklos renginiuose, projektuose, lankyti būrelius? Tikriausiai – ne visada, nes tam, kad grįžtų namo, turės prisitaikyti prie autobuso grafiko. Didės tikimybė, kad išaugs mokinių, iškritusių iš švietimo sistemos, dalis. Negalėdami mokytis savo vietovėje, ne visi norės ir galės vykti į tolimesnę gimnaziją įgyti vidurinį įsilavinimą. Šiuose planuojamuose pokyčiuose slypi, mūsų vertinimu, didelė grėsmė. Tokie veiksmai ne tik sumažintų bendrojo ugdymo prieinamumą, ypač atokesnėse kaimiškose vietovėse, bet dar labiau didintų socialinę atskirtį ir ateityje suklestėtų visišką kaimo mokyklų sužlugdymą.
O juk „Tūkstantmečio mokyklos“ koncepcijoje sakoma, kad programa nukreipta į ,,..lygiaverčių ugdymo(-si) sąlygų sudarymą visiems Lietuvos vaikams, nesvarbu, kur jie gyvena, kokia yra juos supanti socialinė, ekonominė ar kultūrinė aplinka“. Teigiama, jog, įgyvendinant ,,Tūkstantmečio mokyklų“ programą, pagrindinis dėmesys bus skiriamas jau veikiančioms mokykloms stiprinti. Tačiau dalyvavimo programoje gairių kriterijuose numatyta, kad programoje galės dalyvauti mokyklos, kuriose mokinių skaičius yra ne mažesnis kaip 200. Kyla klausimas, kodėl mokykla, turinti mažiau kaip 200 mokinių, nėra verta atnaujinimo, šiuolaikiškos ugdymosi aplinkos? Ar stiprinant atrinktų mokyklų infrastruktūras ir konsoliduojant jose pažangiausius mokymosi išteklius, galime kalbėti apie lyges galimybes? Ar „Tūkstantmečio mokyklų“ atsiradimas neprieštaraus Švietimo sistemos lygių galimybių ir kontekstualumo principams, apibrėžtiems Švietimo įstatyme, pagal kurį ,,..švietimo sistema yra socialiai teisinga, ji užtikrina asmenų lygybę, nepaisant jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų; kiekvienam asmeniui ji laiduoja švietimo prieinamumą, bendrojo išsilavinimo ... įgijimą “ ir ,, ...yra glaudžiai susieta su krašto ūkinės, socialinės, kultūrinės raidos kontekstu, kartu su juo atsinaujina ir atitinka nuolat kintančias visuomenės reikmes“?
Lietuvos savivaldybių socialinis, ekonominis ir kultūrinis kontekstas yra gana skirtingas, ypač didmiesčių ir kaimų. Manome, kad netikslinga nustatyti visoms savivaldybėms vienodus reikalavimus. Savivaldybės geriausiai žino šį kontekstą ir regioninius bendruomenių poreikius. Siekiant gerinti ugdymo kokybę, būtina leisti savivaldybėms pačioms pasirinkti tam tinkamas priemones, suteikiant joms reikalingą pagalbą ir finansavimą. Kokybiškos švietimo paslaugos ir šiuolaikinis ugdymo turinys turi būti prieinamas kiekvienam mokiniui, nepriklausomai nuo to, kokio dydžio ugdymo įstaigoje ar klasėje jis mokosi. Sumažinti ugdymo rezultatų atskirtį tarp miestų ir kaimų mokyklų galėtų padėti ekspertinės-konsultacinės pagalbos suteikimas kiekvienai mokyklai, atsižvelgiant į konkrečios įstaigos kontekstą ir siektinus pažangos rodiklius.“
Vilniaus rajono ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo švietimo įstaigose yra ugdomi vaikai, turintys įvairių ugdymosi poreikių, tarp kurių dalis – didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių dėl raidos, sensorinių, fizinių funkcijų ir kitų sveikatos, mokymosi, elgesio ir emocijų, kalbos ir kalbėjimo sutrikimų. „Kadangi specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių skaičius Vilniaus rajono savivaldybės švietimo įstaigose kasmet auga, savivaldybė, nelaukdama Švietimo įstatymo nuostatų dėl įtraukiojo ugdymo įsigaliojimo, rūpinasi tinkamų šių mokinių ugdymo sąlygų užtikrinimu ir pagalbos prieinamumu. Siekiant efektyvinti pagalbą specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams, visose mokyklose, kuriose ugdomi specialiųjų poreikių turintys vaikai, atsižvelgiant į pagalbos poreikį, įsteigti švietimo pagalbos specialistų (psichologų, logopedų, socialinių ir specialiųjų pedagogų) bei mokytojų padėjėjų etatai, pritaikomos ir modernizuojamos ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklų aplinkos, aprūpinama specialiosiomis mokymo priemonėmis ir ugdymui skirtomis techninės pagalbos priemonėmis. Nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. dviejose mūsų rajono bendrojo ugdymo mokyklose įsteigtos specialiosios klasės intelekto ir įvairiapusių raidos sutrikimų turintiems mokiniams ugdyti, – teigia merė. – Nors mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymosi teisinis reglamentavimas sudaro palankias sąlygas kiekvienam mokiniui ugdytis pagal jų poreikius ir galimybes bendrojo ugdymo mokyklose, tačiau jau dabar susiduriama su tinkamos kvalifikacijos pedagogų, švietimo pagalbos specialistų ir mokytojų padėjėjų, ypač turinčių žinių ir patirties, trūkumu. Tam, kad mokinių, turinčių didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo procesą vykdytų daugiau kaip vienas mokytojas, pedagogų ir švietimo pagalbos specialistų stokos problema turi būti aktyviau sprendžiama valstybės lygmeniu.“
Merė pabrėžia, kad savivaldybės tikslas – užtikrinti kiekvienam jos teritorijoje gyvenančiajam privalomojo ir visuotinio švietimo prieinamumą bei jo įvairovę. Todėl savivaldybėms būtina palikti teisę pačioms tvarkyti jų teritorijoje esančių ugdymų įstaigų tinklą. „Prasminga būtų palikti savivaldybėms galimybę komplektuoti klases, atsižvengiant, visų pirma, į realią situaciją, vietos bendruomenių poreikį ir būtinumą užtikrinti ugdymo prieinamumą tam tikrose vietovėse esant ir mažesniam mokinių skaičiui. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymai dėl bendrojo ugdymo mokyklų kaitos nėra tinkamos išeitys ne tik Vilniaus, bet ir daugumai regionų, todėl būtina ieškoti ir tartis dėl palankesnių spendimų rajonams“, – sako Marija Rekst.
Šalčininkai+
Šiemet Vilniaus ir Šalčininkų rajonų savivaldybės pasirašė sutartį dėl Šalčininkai+ funkcinės zonos plėtros strategijos įgyvendinimo. Pagal ją numatoma rekonstruoti Rudaminos turgų, įsigyti autobusą neįgaliesiems, teikti kompleksines socialines paslaugas šeimoms su specialių poreikių vaikais. Vilniaus rajono savivaldybės pagal strategiją įgyvendinamų veiklų vertė – daugiau kaip 1,7 mln. eurų.
„Metų pradžioje taryba pritarė vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tinklų plėtros Nemenčinės mieste. ir Grigaičių kaime projekto inicijavimui. Šiems darbams buvo skirtas ES finansavimas. Projektą numatoma baigti 2023 m. rugsėjo mėn. Projekto įgyvendinimui iš savivaldybės biudžeto lėšų preliminariai numatyta skirti 2021 m. – apie 1, 6 mln. eurų, 2022 m. – apie 1,7 mln. eurų, 2023 m. – apie 700 tūkst. eurų. Pagal projektą bus nutiesta apie 18 km vandentiekio ir beveik 19 km nuotekų surinkimo tinklų bei sudarytos galimybės prisijungti prie vandentiekio ir nuotekų tinklų beveik 700 gyventojų“, – rajono tarybos priimtus sprendimus apžvelgia merė.
Šiuo metu rajone vykdomi dar du vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros projektai – Galgių kaime ir Skaidiškių aglomeracijoje.
„Vilniaus rajono savivaldybė nuo 2014 m. finansuoja būsimų gydytojų rezidentūros studijas. Už gautą finansinę paramą jaunas gydytojas įsipareigoja dirbti Vilniaus rajono pirminėse ambulatorinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose penkerius metus. Savivaldybė iki šiol parėmė keturių studentų-rezidentų studijas, ir šiuo metu remia dar keturių, – tarybos narių suvokimu ugdyti rajonui reikalingus specialistus pasidžiaugia rajono merė Marija Rekst. – Kadencija dar tęsiasi, todėl gyventojams reikalingų sprendimų bus dar daugiau.“
Beata Aleksandrovič
Straipsnis buvo išspausdintas vieninteliame Lietuvoje leidinyje apie savivaldą "Savivaldybių žinios" (2021 m. lapkričio 27 d. Nr. 10)