„Po antro insulto vyras dar įstengdavo pajudėti savarankiškai, tačiau po trečiojo buvo visiškai paralyžiuotas ir be kitų žmonių pagalbos pats faktiškai negali apsieiti, – atvirauja ponia Jadvyga. – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyriaus darbuotojai patarė man parašyti prašymą dėl panduso įrengimo. Taip ir padariau.“ Moteris dar pridūrė, kad netrukus pas juos apsilankė komisija, vietoje susipažino su gyvenimo sąlygomis, o netrukus po jos kieme pasirodė ir Valerijaus Zenevičiaus vadovaujamos statybų bendrovės „Statybų alėja“ darbuotojai.
„Apie firmos vadovą ir jos darbuotojus galiu kalbėti tik pačiais gražiausiais žodžiais – tai tikrų tikriausi profesionalai: kompetentingi, atsakingi, darbštūs, mandagūs. Žodžiu, nors prie žaizdos dėk“, – su pagarba ir dėkingumu kalbėjo ponia Bogucka. Pridūrė, kad bendrovės darbuotojai ne tik įrengė pandusą, bet ir pakeitė lauko duris. „Savivaldybei padėjus gyvenimas tapo lengvesnis, nes be problemų galiu išvažiuoti su vyru pakvėpuoti grynu oru, o prireikus – ir į polikliniką ar ligoninę. Pandusas pagamintas iš cinkuoto nerūdijančio plieno. Kadangi jo grotelės ažūrinės, ant panduso nesikaupia vanduo, sniegas ar lapai – nusėda žemiau, tad pandusu galima saugiau naudotis kiaurus metus. Ponia Jadvyga pasigyrė, kad naudojasi ir kitomis Socialinės rūpybos skyriaus paslaugomis ir yra jomis labai patenkinta, pavyzdžiui, prireikus užsisako specializuotą transportą. „Neįgaliųjų poreikiams pritaikytas mikrobusas kainuoja tikrai nedaug. Tai dar vienas palengvinimas mums, senjorams. Nežinau, ar yra kita tokia savivaldybė šalyje, kuri skiria tiek dėmesio ir taip padeda neįgaliesiems ir senjorams“, – emocingai kartoja ponia Jadvyga.
Galima tik žavėtis šios moters, kurios pečius užgulė visas namų ūkis, stiprybe, tikėjimu ir darbštumu. Nors pati turi sveikatos problemų ir turi II invalidumo grupę, tai ne tik rūpinasi vyru ir ruošia maistą, bet jai dar reikia iškūrenti krosnį, pasirūpinti, kad šaldytuvas nebūtų tuščias, apsitvarkyti ir t. t. Be to, reikia gi dar prižiūrėti sodą ir daržą. Sako, kad yra pratusi sunkiai dirbti ir kadaise kartu su vyru laikė tris karves, kiaulių, naminių paukščių. „Kol kas pavyksta susitvarkyti, nors namas šaltas ir nuolat reikia palaikyti tinkamą temperatūrą. Be to, namo rūsyje kaupiasi vanduo, šį reikia išpumpuoti, tačiau blogiausia, kad skauda kojas ir iki parduotuvės, kuri nutolusi vos per kilometrą, pati nueiti jau nebegaliu“, – skundėsi moteris. Atvirai prisipažino, kad rūpintis sergančiu vyru irgi nelengva, nes vyras, su kuriuo kartu nugyveno jau 42 metus, kartais būna kaprizingas, išrankus ir šiurkštokas. Prieš kelerius metus ponia Jadvyga kasmet guldavosi į ligoninę „pasigydyti širdelę, kiek pailsėti ir sustiprinti sveikatą“. Dabar padaryti to negali, nes vyras nenori net pasvarstyti apie slaugos ligoninę ir renkasi būti namie. „Neturiu pasirinkimo. Turiu susitaikyti su situacija ir pati rūpintis savo sveikata“, – sako moteris.
„Man be galo malonu, kad kai kas įvertino savivaldybės ir mūsų skyriaus darbą, nes tikrai stengiamės ir darome daug, kad suteiktume šeimoms ir vienišiems asmenims visokeriopą pagalbą, kurios jie laukia“, – su pasitenkinimu sakė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyriaus vedėja Irena Ingelevič. Informavo, kad į skyrių kreipiasi žmonės, prašydami pritaikyti jų buities sąlygas žmonių su negalia reikmėms. „Tai – ne tik pandusų įrengimas, bet ir vonios kambarių, dušo kabinų, liftų įrengimas ir t. t.“, – vardijo I. Ingelevič. Anot jos, vidutiniškai per metus patenkinami 15 žmonių prašymai, o tai nemažos išlaidos, nes, pavyzdžiui, panduso statyba kainuoja nuo 6 iki 8 tūkst. eurų.
„Teikiame ir transporto paslaugas, o nuvažiuoti 10 km atstumą kainuoja 1 eurą“, – sako I. Ingelevič. Anot jos, bendradarbiavimas su statybų bendrove „Statybų alėja“ klostosi puikia, ir žmonės, kurie statybininkų atžvilgiu dažnai nusistatę neigiamai, nes šie, neva, nekokybiškai dirba, keičia nuomonę ir darbų kokybę įvertina puikiai: „Padarė geriau nei sau.“
Zygmunt Ždanovič
Vilniaus krašto savaitraštis
