Šventė prasidėjo bendra malda lenkų ir lietuvių kalbomis. Pagerbti parapijos tikinčiųjų į iškilmes atvyko ir Vilniaus arkivyskupijos vyskupas Arūnas Poniškaitis, kuris kartu su Vaidotų parapijos klebonu kunigu Danieliumi Dikevičiumi aukojo šv. Mišias.

Pamokslo metu Vilniaus vyskupas Arūnas Poniškaitis pabrėžė, kad parapijos bažnyčia yra svarbiausias pastatas, kuriame bendrai maldai susirenka čia gyvenančių žmonių bendruomenė: „Bažnyčia yra visada plakanti, gyva parapijos širdis. Čia sutinkame gyvą Dievą, čia semiamės stiprybės, įkvėpimo ir džiaugsmo būti gyva Dievo Bažnyčia. Mes renkamės bažnyčioje klausytis Dievo Žodžio, kuris mums rodo kelią “.

Vyskupas taip pat pabrėžė bažnyčios vaidmenį tikinčiųjų bendruomenei: „Bažnyčia, kaip bendruomenės susitikimo su Dievu vieta, nepaneigia tiesos, kad Dievas yra visur, bet primena, kad Dievas nėra kūrinys, kurį mes galime įdėti ten, kur mums asmeniškai tinka. Jis nori, kad mes su juo susitiktume kaip bendruomenė, individualiai užsidarę savo tikėjime, o atskirti nuo Dievo tautos, mes liksime atskirti ir nuo Dievo“, – pabrėžė jis.

Kunigas taip pat kalbėjo apie tikinčiųjų įsipareigojimus: „ Mes vis dar esame nebaigtas Dievo kūrinys. Mes esame atsakingi už tai, kad Evangelija pasiektų mūsų laikų žmones, išlaikytų gerus įpročius visuomenėje, ištikimybę ir meilę šeimose, ugdytų socialinį teisingumą ir mokytų sąžiningumo, atjautos ir gailestingumo. Bažnyčia gali priminti žmogui Dievą, tačiau gyvi tikėjimo liudytojai yra dar iškalbingesni ir tokiais mes privalome būti“. Jis taip pat pabrėžė, kad bažnyčioje visi esame lygūs: „Bažnyčia yra visos bendruomenės turtas, tai namai, kuriuose renkamės kaip viena šeima. Čia nėra nei akademinių, nei kitų laipsnių“.

Vyskupas Arūnas Poniškaitis atkreipė dėmesį, kad Bažnyčia kaip bendruomenė vis dar kuriama, o tikintiesiems tenka didžiulis vaidmuo: „Bažnyčia kaip bendruomenė nėra praeityje jau išsipildžiusi realybė, ji yra kuriama ir šiandien. Pirmasis jo statytojas yra Dievas, taigi, jei jis nusprendė statyti ne iš akmens, o iš gyvų žmonių, tai reiškia, kad jis pasitiki žmogumi ir mano, kad Jūsų sukurta parapija taip pat gali būti taikos ir meilės bendruomene. Kiekvieną sekmadienį priimkite šitą Dievo skirtą pasitikėjimą ir tegul Jūsų parapija būna ne tik gražia bažnyčia, bet ir gyva Dievo bažnyčia, kurioje visi susirenka bendroje maldoje“.

Parapijos iškilmėse dalyvaujanti Vilniaus rajono savivaldybės merė Marija Rekst pasidžiaugė, kad gali dalyvauti tokioje gražioje šventėje kartu su visa bendruomene. „Vaidotų parapija yra gyva ir besivystanti, čia gyvena daug jaunų šeimų ir nepaisant šio sunkaus pandemijos laikotarpio, į šventę atvyko daug parapijiečių, jaunų žmonių ir svečių“, – sakė merė.

Šventės metu taip pat buvo pašventintas Vladimiro Lenskio (lenk. Włodzimierz Łęski) paveikslas, kurio autorius – menininkas Paulius Juška. Vladimiras Lenskis buvo pagrindinio bažnyčios įkūrėjo grafo Hilario Lenskio (lenk. Hilary Łęski) sūnumi ir taip pat prisidėjo prie bažnyčios statybos. Būtent jis dėjo visas pastangas, kad gautų leidimus iš Vilniaus carinės valdžios, kuri neskubėjo jų išduoti.

Po šv. Mišių šventės dalyvių laukė meninė dalis, kurios metu pasirodė tokios grupės kaip „Ballada“, „Pagirių dainoriai“, „Ama Deus“, „Vaivorykštė“ ir choras „Old Trakai“.

Šventės metu taip pat vyko mugė, šventės dalyvių laukė užkandžiai, o jauniausių šventės dalyvių laukė įvairios pramogos. Visi norintys įsigilinti į parapijos istoriją būsimuose parapijos namuose galėjo pamatyti nuotraukų ir dokumentų parodą, taip pat aplankyti bažnyčios kriptą.

Visos aukos, surinktos per šventę, bus išleistos parapijos namų renovacijai, kuriuose taip pat veiks dienos centras vaikams ir jaunimui, vyks tikybos pamokos jaunimui, neformalus ugdymas, senjorų susitikimai ir parapijos choro repeticijos.