Analizė taip pat atskleidė, kad krašto apsaugos sistemoje tarnaujančių moterų, einančių vidutinio lygmens karines pareigas (atitinkančias puskarininkių ir jaunesniųjų karininkų laipsnius), dalis yra didesnė, nei atitinkamas pareigas užimančių vyrų dalis. Pvz., 2011 metų pradžioje karės, turinčios puskarininkių laipsnius, sudarė 55 proc. visų profesinės karo tarnyboje tarnaujančių moterų, o tokius laipsnius turinčių karių dalis vyrų kategorijoje atitinkamai buvo 45 proc.; jaunesniųjų karininkų laipsnius turinčios moterys sudarė 24 proc. visų profesinėje karo tarnyboje tarnaujančių moterų, o tokius laipsnius turinčių karių dalis tarp vyrų atitinkamai buvo 22 proc.
Nors kariuomenėje vyrai moteris lenkia pagal užimamas vietas pačiose aukščiausiuose vadovaujamuose postuose (Lietuvos kariuomenėje kol kas nėra generolo ar pulkininko laipsnį turinčių moterų), pasak Krašto apsaugos ministerijos Personalo departamento Socialinės saugos ir sveikatos priežiūros politikos skyrius vedėjos dr. Aušros Kazlauskienės, tokią tendenciją lemia ne karinės organizacijos kultūra, o greičiau pačių moterų pasirinktos tarnybos specifika.
„Moterys labiau renkasi tradiciškai joms patrauklesnes specialiąsias karines profesijas, pvz., gydytojų, buhalterių ir kt., o kariuomenėje siauros specializacijos specialistams, palyginti su bendrųjų karinių specialybių kariais, yra įsteigta kur kas mažiau aukšto rango pareigybių, susietų su aukštais karininkų laipsniais“, – sakė Krašto apsaugos ministerijos personalo ekspertė.
Palyginti su Europos šalimis, Lietuvos kariuomenėje taip pat tarnauja nemažai moterų. Lietuvos kariuomenėje moterys sudaro apie 11 proc. Lietuvos karo tarnybos karių. Remiantis NATO Lyčių perspektyvų komitetui pateiktais užsienio šalių 2009–2010 m. duomenimis, daugelio Europos šalių kariuomenėse tarnaujančių moterų skaičius yra mažesnis.
Pvz., Lenkijoje moterys sudaro 1,8 proc., Danijoje – 5,2 proc., Liuksemburge – 5,8 proc., Belgijoje – 8,02 proc., Norvegijoje – 8,6 proc., Jungtinėje Karalystėje – 9,5 proc., Vokietijoje – 8,9 proc. karinio personalo.
Kariuomenėje tarnaujančių moterų dalis yra didesnė šalyse, kurios prie NATO prisijungė vėliau už Aljanso senbuves, pvz., Bulgarijoje moterys sudaro 13 proc., Čekijoje – 13,6 proc., Slovėnijoje – 15,4 proc., Latvijoje – 17,4 proc., Vengrijoje – 20 proc.
Lietuvoje moterys tarnauja visų rūšių Lietuvos kariuomenės pajėgose, profesinėje ir savanorių karo tarnyboje, tarptautinėse operacijose, joms taip pat nėra jokių apribojimų įgyti bet kurią karinę specialybę. 2011 metais įsigaliojus naujos redakcijos Karo prievolės įstatymui, moterims taip pat nebeliko kliūčių savanoriškai atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą dalyvaujant baziniuose kariniuose mokymuose ir tapti eilinėmis karėmis. Šiuo metu tarp beveik pusantro šimto karių, kurie Lietuvos kariuomenės Mokomajame pulke dalyvauja baziniuose kariniuose mokymuose, yra 11 merginų.
„Manyti, kad kariuomenė – tik vyrams, gali žmonės, kurie nėra susidūrę su kariuomene, – sakė trečiosios bazinių karinių mokymų laidos geriausia dalyve pripažinta karė eilinė Gintarė Kliopmanaitė. – Kaip ir bet kuriame kitame darbe, taip ir kariuomenėje, moterys gali būti pranašesnės vienose srityse, vyrai – kitose. Mano nuomone, moterys kariuomenėje turi visas galimybes lygiomis su vyrais siekti karinės karjeros“.
Beveik trečdalis krašto apsaugos sistemos institucijose tarnaujančių moterų karių tarnauja Logistikos valdybai pavaldžiuose padaliniuose, o iš jų didžioji dauguma – Karo medicinos tarnyboje. Dauguma profesinėje karo tarnyboje tarnaujančių moterų (27 proc.) turi logistikos ir aprūpinimo specialybes, antroje vietoje pagal populiarumą tarp moterų – medicinos specialybės (tokias specialybes turi 23 proc. kariuomenės moterų), 14 proc. profesinės karo tarnybos moterų turi bendrąsias karines specialybes.
Daugiausia moterų (apie 90 proc.) yra tarp finansų ir buhalterijos specialybes turinčių profesinės karo tarnybos karių, moterys taip pat sudaro apie pusę visų karo tarnybos medikų, personalo vadybininkų ir užsienio kalbų specialistų.
