Protesto akcijos metu pasisakė Šalčininkų seniūnas Gžegož Jurgo, kuris priminė, kad Lietuvoje, kur nuo seno sugyvena daugybė tautų ir kultūrų, šiuo metu visuomeniniame gyvenime galioja draudimas – negalima vartoti kitų kalbų, išskyrus lietuvių.

Keista situacija – taip Šalčininkų seniūnas pavadino finansinių bausmių skyrimą už dvikalbių (lietuvių ir lenkų) užrašų kabinimą ant privačių namų Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose, kuriuose daugumą gyventojų sudaro Lietuvos lenkų tautinė mažuma. Seniūnas kreipėsi į Vokietijos valdžią, prašydamas paramos, reikalaujant tautinėms mažumoms priklausančių teisių, kurias garantuoja tarptautinės sutartys  ir kitų Europos Sąjungos šalių narių gerosios praktikos šioje srityje.

Rusų tautinės mažumos atstovas Aleksandr Fiodorov savo kreipimesi į susirinkusių Lietuvos tautinių mažumų atstovus pažymėjo: „Turime bendras problemas“.

Baltarusių tautinę mažumą atstovaujanti Francisko Skorinos baltarusių kalbos draugijos narė Marija Matusevič į susirinkusiuosius kreipėsi savo gimtąja, baltarusių kalba. Apie tarptautinės bendruomenės paramos Lietuvos tautinėms mažumoms būtinumą šnekėjo Totorių tautinės mažumos atstovė Maria Asanavičienė.

LLS atstovė Elžbieta Sadaiska, kuri į susirinkusiuosius kreipėsi keliomis kalbomis (lietuvių, lenkų, rusų ir vokiečių), sakė: „niekas taip gerai, kaip Vokietija, nežino, kaip kiekvienai tautinei mažumai svarbu išlaikyti kultūrinę, kalbinę ir etninę tapatybę. Tai kyla iš pagarbos protėviams ir įsipareigojimo vaikams ir būsimoms kartoms. Vokiečių mažuma Danijoje, Pietų Tirolyje ar Lenkijos Opolėje (vok. Oppelner Schlesien) naudojasi visomis joms priklausančiomis teisėmis, įskaitant dvikalbius vietovių pavadinimus“.

„Ačiū visiems susirinkusiems už dalyvavimą. Viliamės, kad ateityje neprireiks organizuoti piketų ir mitingų, kad bus užtikrintos tautinių mažumų teisės. Tačiau, jeigu kils būtinybė, esame pasiryžę ginti savo teises ir sieksime to, iki jos bus mums suteiktos“, – sakė E.Sadaiska.

Piketo dalyviai įteikė ambasados atstovui peticiją,  kurioje prašo tarpininkauti perduodant dokumentą Vokietijos valdžiai.

Žemiau skelbiame peticijos tekstą.

„Mes, Lietuvos Respublikoje gyvenantys lenkai, Jums, Jūsų Ekscelencija, tarpininkaujant kreipiamės į Vokietijos Federacinės Respublikos valdžią prašydami paremti mūsų postulatus dėl tautinių mažumų Lietuvoje teisių laikymosi ir apsaugos pagal Europos Sąjungos teisės aktus ir ES galiojančius standartus. Prašome padėti kovoti su akivaizdžiu diskriminavimu dėl tautybės, kurį savo šalyje patiriame jau ilgus metus“, – rašoma peticijoje.

Protesto akcijos dalyviai prašo Vokietijos valdžios intervencijos dėl sistemingai prastėjančios Lietuvos lenkų tautinės mažumos padėties.

„Lietuvoje gyvenančios autochtoninės lenkų tautinės mažumos padėtis ilgainiui sistemingai prastėja. Nepaisant to, kad Lietuva jau dešimtmetį yra ES valstybė narė, tautinių mažumų apsauga ne tik nesiplečia, bet, atvirkščiai, akivaizdžiai blogėja, o tai yra nesuderinama su ESBO ir Venecijos komisijos rekomendacijomis. Paradoksalu, bet šiuo metu vykdomiems veiksmams valdžia nesiryžo net sovietmečiu. Jau ilgus metus Lietuvoje kovojama su lenkų kalba ir lenkiškumu", – rašo peticijos autoriai.

Dokumento autoriai primena apie bausmes, ne vieną kartą skirtas lenkų tautybės valdininkams Lietuvoje už dvikalbes gatvių pavadinimų lenteles, apie draudimą originalo forma rašyti nelietuviškas pavardes ir vardus asmens dokumentuose, apie delsimą grąžinti žemę ir bandymus sužlugdyti lenkų švietimą Vilniaus krašte.

„Už lenkų kalbos vartojimą viešajame gyvenime skiriamos didžiulės baudos. Šalčininkų rajono savivaldybės direktoriui, lenkų tautybės savivaldybininkui Boleslavui Daškevič buvo skirta daugiau kaip 12 tūkst. eurų dydžio bauda už ant gyventojų privačių namų kabančias lenteles su lietuvių ir lenkų kalbomis pateiktais gatvių pavadinimais. Vilniaus rajono savivaldybės direktorė Liucina Kotlovska irgi ne kartą buvo baudžiama už delsimą vykdyti reikalavimą nuimti dvikalbes gatvių pavadinimų lenteles iš Vilniaus rajono gyventojų namų. Šiuos, kaip ir anksčiau nurodytus, veiksmus inicijuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovas. Nekelia abejonių faktas, kad tai yra valstybės vykdomų represijų rūšis ir bandymas įbauginti lenkų bendruomenę. Tam, kad geriau pavaizduotume lenkų persekiojimą, pridursime, kad Lietuvoje lenkams delsiama grąžinti žemę, užgrobtą dar sovietmečiu, bandoma sužlugdyti lenkų švietimą Vilniaus krašte ir draudžiama rašyti pavardes originalo forma, t.y. lenkiškai. Būtina pabrėžti, kad, šalia teisės į gyvybę, teisė į savo pavardę yra viena pagrindinių teisių, kadangi yra kiekvieno asmens išskirtinumo žymuo. Kol Lietuvoje galios nurodytus draudimus įteisinantys teisės aktai, tol Lietuvoje bus vykdoma diskriminacija dėl tautybės", – rašoma dokumente.

Peticijos autoriai nepriimtinu laiko faktą, kad Lietuvoje, kurios beveik 20 proc. gyventojų sudaro tautinių mažumų atstovai, nėra Tautinių mažumų įstatymo.

„Vilniaus krašte susiklosčiusi padėtis yra pavyzdys, kaip šalies valdžia nepaiso ES standartų, susijusių su daugiakultūriškumu, daugiaetniškumu ir daugiakalbyste. Draudimas vartoti lenkų kalbą kaip pagalbinę kalbą Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose, kuriuose lenkai sudaro atitinkamai 60 ir 80 proc. gyventojų, yra skandalingas ir diskriminuojantis. Labai svarbu pabrėžti, kad mes, lenkai, šiose teritorijose esame autochtoninė mažuma, čia gyvenanti nuo senovės. Valstybinės kalbos įstatymas numato, kad pavadinimai teikiami tik lietuvių kalba. Ši situacija yra kurioziška, nes dar neseniai dvikalbystė buvo leidžiama pagal Tautinių mažumų įstatymą, kuris po 19 metų galiojimo, 2010 metais, nebuvo pratęstas (!). Tokiu būdu susiduriame su ES precedento neturinčia situacija, kuomet valstybėje narėje, kurios gyventojų nemažą dalį sudaro tautinės mažumos, buvo panaikinta jiems numatyta teisinė apsauga. Tai yra nesuderinama su tarptautinės teisės dvasia", – susirūpinimą dėl susiklosčiusios padėties išreiškia protesto akcijos organizatoriai.

Dokumento autoriai išreiškia apmaudą, kad Lietuva nepaiso tarptautinių dokumentų, užtikrinančių tautinėms mažumoms joms priklausančias teises, pavyzdžiui, Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos ir Europos regionų, arba mažumų, kalbų chartijos.

„Lisabonos sutartyje yra labai akcentuojama būtinybė saugoti kultūrinį ir kalbinį paveldą, remti kalbinę įvairovę kaip vieną pagrindinių Europos Sąjungos principų. ES piliečiams tokią teisę numato Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 ir 22 str., o tai reiškia, kad bandymas įteisinti vienos kurios kalbos išskirtinumą prilygsta ES pagrindinių vertybių menkinimui ir pažeidimui. ES teisės aktuose įtvirtinta „kalbinės įvairovės” sąvoka apima ne tik oficialiąsias kalbas, bet ir regionines kalbas ir kalbas, neturinčias oficialaus statuso valstybėse narėse. Lietuva ignoruoja Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją, kurią šalies valdžia pasirašė ir ratifikavo. Nepaisant tarptautinių principų ir gerosios praktikos Lietuva neįtraukė konvencijos į šalies teisinę sistemą, o tai reiškia, kad Lietuvoje konvencijos nesilaikoma. Konvencijoje aiškiai nurodyta, kad tose teritorijose, kuriose tradiciškai gausiai gyvena tautinei mažumai priklausantys asmenys, visuomenei skirti vietovių, gatvių pavadinimai ir kiti topografiniai įrašai teikiami taip pat ir mažumos kalba. Konvencija taip pat užtikrina galimybę tautinės mažumos kalbą vartoti bendraujant su administracinės valdžios institucijomis. Vienas iš pagrindinių tarptautinių santykių principų yra pareiga laikytis sutarčių, minima daugeliuose tarptautinės teisės aktuose. Vienos sutarčių teisės konvencija numato, kad kiekviena sutartis jos šalims yra privaloma, sutartis vykdoma laikantis geros valios principų, o sutarties pažeidimo negalima aiškinti vidaus teisės nuostatų pažeidimu. Būtent tai daro valstybės valdžia: savo veiksmus aiškina vidaus teisės nuostatais. Dar viena svarbi konvencija, apie kurią Lietuva nė nenori girdėti, yra Europos regionų, arba mažumų, kalbų chartija. Gėdą Lietuvai užtraukia ir tai, kad šalis yra viena nedaugelių valstybių su dideliu tautinių mažumų gyventojų procentu, kuri neratifikavo chartijos. Šiuo klausimu vienareikšmiškos pozicijos laikosi Europos Parlamentas, kuris 2013 metais priimtoje rezoliucijoje paragino chartijos neratifikavusias valstybes šį dokumentą pasirašyti ir ratifikuoti. EP taip pat paragino pasmerkti bet kokią praktiką, kuri per kalbinę diskriminaciją arba primestą ar paslėptą asimiliaciją yra nukreipta prieš kitų bendruomenių kalbą ir tapatybę. Jei vidaus teisės nuostatai kertasi su ES normomis, būtina juos pakeisti ir priderinti prie Europos standartų, visų pirma tokioje svarbioje srityje, kaip tautinių ir etninių mažumų apsauga", – rašoma peticijoje.

Organizatoriai kreipiasi į Vokietijos valdžią prašydami paramos užtikrinant Lietuvos lenkų tautinės mažumos teises ir pabrėžia, kad kreipiasi į Vokietijos valdžią dėl to, kad ši valstybė puikiai žino, kaip svarbu yra tinkamai rūpintis tautinėmis mažumomis, taip pat dėl to, kad vokiečių tautinė mažuma už Vokietijos Federacinės Respublikos ribų naudojasi visomis jai kaip tautinei mažumai priklausančiomis teisėmis.

„Kreipiamės į Vokietijos Federacinės Respublikos valdžią prašydami paramos mūsų pastangoms užtikrinti Lietuvoje gyvenančiai autochtoninei lenkų tautinei mažumai teises, jai priklausančias pagal Europos teisės aktus ir nurodytus standartus. Niekas taip gerai kaip Vokietija nežino, kaip kiekvienai tautinei mažumai svarbu išlaikyti kultūrinę, kalbinę ir etninę tapatybę. Tai kyla iš pagarbos protėviams ir įsipareigojimo vaikams ir būsimoms kartoms. Vokiečių mažuma Danijoje, Pietų Tirolyje ar Lenkijos Opolėje (vok. Oppelner Schlesien) naudojasi visomis joms priklausančiomis teisėmis, įskaitant dvikalbius vietovių pavadinimus. Dėl šių priežasčių tikimės Jūsų supratimo ir paramos mūsų postulatams ir peticijai. Nenorime privilegijų, tik norime, kad Lietuva gerbtų pasirašytas konvencijas ir tarptautines sutartis, užtikrinančias apsaugą tautinėms mažumoms, visų pirma Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją. Norime naudotis mums, kaip tautinei mažumai, priklausančia teise į daugiakalbystę, daugiakultūriškumą ir daugiaetniškumą, kurios yra itin akcentuojamos ir remiamos Europos Sąjungoje. Priešinamės bet kokiai diskriminacijai dėl tautybės, kurią, tenka apgailestauti, patiriame Lietuvoje, o kuriai vietos neturėtų likti XXI amžiaus Europoje. Jūsų Ekscelencijos prašome perduoti mūsų peticiją gerbiamai kanclerei Angelai Merkel ir Bundestago nariams“, – rašo peticijos autoriai.