Istorijos fone
Atsižvelgdamas į tai, kad šiemet sukanka garsaus Lietuvos ir Lenkijos karo vado ir Lietuvos valstybės veikėjo Jono Karolio Chodkevičiaus 400-osios mirties metininės, Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė 2021 metus vieno iškiliausių XVII amžiaus Europos karo vadų Jono Karolio Chodkevičiaus metais.
Žymų karvedį labiausiai išgarsino 1605 metų Kircholmo (Salaspilis, 25 km į pietryčius nuo Rygos) mūšyje pasiekta triuškinanti pergalė prieš Švedijos karaliaus Karolio IX vadovaujamą kariuomenę.
2021 metus Lietuvos Seimas paskelbė Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metais, atsižvelgdamas į tai, kad šiemet sukanka 700 metų nuo didžiojo kunigaikščio Gedimino sąjungos su totoriais sudarymo ir siekdamas paminėti bendrą lietuvių ir totorių kovą su Kryžiuočių ordinu.
„Lietuvos totorių bendruomenė reikšmingai prisidėjo prie Lietuvos valstybingumo atkūrimo, istorijos ir kultūros. Ši bendruomenė savo gyvenimą susiejo su Lietuva ir yra jos istorijos dalis“ – buvo rašoma Seimo nutarime.
Minint 100-ąsias pirmojo valstybės archyvo įkūrimo Lietuvos Respublikoje metines 2021 metai paskelbti Archyvų metais.
Šių metų rugpjūčio 10 dieną sukanka 100 metų, kai gimė partizanas, vienas Lietuvos pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui lyderių Juozas Lukša-Daumantas.
Lapkričio 18 dieną bus minimos dvi sukaktys – 140 metų, kai gimė vienas pirmųjų profesionalių Lietuvos skulptorių profesorius Juozas Zikaras ir 100 metų, kai sukurtas vienas iškiliausių Lietuvos nepriklausomybės simbolių J. Zikaro skulptūra „Laisvė“.
Literatai ir mokslininkai
Šių metų birželio 5 d. sukanka 100 metų, kai gimė poetas Vytautas Mačernis. Įvertindamas jo filosofinės, intelektualios poezijos svarbą lietuvių kultūrai, Seimas paskelbė 2021 metus V. Mačernio metais.
Prasidėjusių metų globėjai bus ir du mokslininkai – Jurgis Ambraziejus Pabrėža (minėsime 250-ąsias jo gimimo metines) ir Marija Gimbutienė.
Kunigas pranciškonas J. A. Pabrėža buvo botanikas, pedagogas, lietuvių kultūrinio sąjūdžio dalyvis, žemaičių raštijos veikėjas, mokslo terminų kūrėjas. Savo ruožtu baltų ir indoeuropiečių kultūros tyrinėtoja, archeologė, antropologė M. Gimbutienė padėjo pagrindus naujajai Senosios Europos istorijos koncepcijai. 100-ąsias jos gimimo metines Lietuva minės sausio 23 dieną.
Šiek tiek pavėluotai 2021-uosius metus Seimas paskelbė ir kardinolo Vincento Sladkevičiaus metais. Lietuvai nusipelniusios asmenybės, visą savo gyvenimą paskyrusios Lietuvai ir jos kovai už laisvę, 100-osios metinės sukako 2020 metų rugpjūčio 20 dieną.
2021 m. bus minimos žemaičių vyskupo, švietėjo, rašytojo, istoriko, blaivybės sąjūdžio organizatoriaus Motiejaus Kazimiero Valančiaus gimimo 220-osios metinės. Tad šie metai gali būti paskelbti M. K. Valančiaus metais. Seime po pateikimo jau pritarta tokiam siūlymui. Nors galutinio parlamentarų sprendimo šiuo klausimu dar nėra.
Išvardytos šių metų sukaktys bus minimos ne tik valstybės lygmeniu, į jų minėjimą tradiciškai įsitrauks kultūros, akademinės ir mokyklų bendruomenės.
Gegužės 3-iosios Konstitucija – jungianti grandis
Praėjusių metų gegužę priimdamas nutarimą Lietuvos Respublikos Seimas 2021 metus paskelbė Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Tarpusavio įžado metais.
Pasak vieno jo iniciatorių Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, Seimo nario Emanuelio Zingerio, priimtas nutarimas – tai pagarba XIX a. sukilimų vadams, kurie vadovavosi Konstitucijos dvasia ir bendrai Lietuvos ir Lenkijos praeičiai.
„Tai yra pagarba Konstantinui Kalinauskui, Emilijai Pliaterytei, sukilėliams, XIX amžiaus sukilimų vadams, kurie Konstitucijos dvasią palaikė savo sukilimuose, ir pačiai Lenkijos ir Lietuvos valstybę jungiančiai praeičiai. Manau, istoriniu faktu taps tai, jog per krizę Lietuvos Seimas priėmė šį iškilų dokumentą“, – yra sakęs E. Zingeris.
Lenkijoje šie metai bus Lenkijos konstitucinės tradicijos metais minint Gegužės 3-iosios Konstitucijos paskelbimo 230-ąsias metines ir 100-ąsias Kovo Konstitucijos paskelbimo metines.
1791 metais Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimo paskelbtas dokumentas visų pirma užtikrino pilietines teises. Konstitucijos tekstas buvo paremtas krikščioniškomis tradicijomis, tolerancija ir Apšvietos vertybėmis.
Pirmoji Europoje ir antroji pasaulyje rašytinė Konstitucija liudijo gilų patriotizmą ir pilietinių ir visuomeninių klausimų išmanymą. Įvedė valdžių padalijimo principą.
„Lenkijos Respublikos Seimas, suvokdamas Gegužės 3-iosios Konstitucijos kaip svarbaus kolektyvinės atminties elemento reikšmę, atiduodamas pagarbą visiems prisidėjusiems prie šio istorinio akto atsiradimo – politikos mąstytojams, Ketverių metų seimo nariams, tuometinės patriotinės stovyklos atstovams ir ištisoms kartoms lenkų, kurių nepalaužiama kova leido ištverti ilgus metus nelaisvės ir atgauti nepriklausomybę, kviečia apmąstyti Gegužės 3-iosios Konstitucijos paveldą mūsų laikais“, – rašoma Lenkijos Respublikos Seimo nutarime.
Gegužės 3-iosios Konstitucijos proga Lietuvos ir Lenkijos centriniai bankai išleis šiai sukakčiai skirtas monetas. Kaip pranešė Lietuvos bankas, jau suderinti bendri temos motyvai ir užrašai. Jie atsispindės savarankiškai 2021 m. išleidžiamose monetose iš tauriųjų metalų. Tikimasi, kad kolekcines monetas abiejose valstybėse pavyks išleisti tą pačią balandžio mėnesio dieną.
Lenkijoje šie metai yra paskelbti taip pat Silezijos sukilimų metais – minint 100-ąsias Trečiojo Silezijos sukilimo metines, ir Sveikatos apsaugos darbuotojų metais.
Praėjusių metų lapkričio pabaigoje Lenkijos Respublikos Seimas paskelbė 2021 metų globėjus. Tai: kardinolas Stefanas Vyšinskis (Stefan Wyszyński) (minint 40-ąsias mirties ir 120-ąsias gimimo metines), Stanislavas Lemas (Stanisław Lem) (minint 100-ąsias gimimo metines), Ciprianas Kamilis Norvidas (Cyprian Kamil Norwid) (minint 200-ąsias gimimo metines), Kšištofas Kamilis Bačinskis (Krzysztof Kamil Baczyński) (minint 100-ąsias gimimo metines) ir Tadeušo Ruževičiaus (Tadeusz Różewicz) (minint 100-ąsias gimimo metines) metais. Kiekviena išvardytų asmenybių įnešė svarų indėlį ne tik į lenkų kultūrą ir visuomeninį jų gyvenimą.
Olimpinės žaidynės
Vienu svarbiausių ir milijonų žmonių dėmesių patrauksiančių šių metų įvykių pasaulyje neabejotinai taps Tokijyje vyksiančios XXXII vasaros olimpinės žaidynės (liepos 23 d. – rugpjūčio 8 d.). 2020 metų kovą svarbiausio sporto renginio data dėl koronaviruso pandemijos buvo nukelta metams. Kaip ir futbolo Europos čempionatas.
Artimiausiu, o galbūt irgi labai emocingu, įvykiu taps Joe Bideno prisaikdinimas 46-uoju JAV prezidentu. Ceremonija vyks jau sausio 20 dieną.
Taigi įžengėme į didelių sukakčių metus, kurių minėjimas, jei leis sąlygos, suteiks daug džiaugsmo, naujų potyrių, praplės horizontus.
Parengė Irena Mikulevič
Vilniaus krašto savaitraštis
