– Su kokia profesine patirtimi atėjote dirbti į Šalčininkų seniūniją?
– Baigęs Šalčininkų Jano Sniadeckio gimnaziją įstojau į Aleksandro Stulginskio universitetą Kaune (dab. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija), studijavau ekologiją ir aplinkotyrą. Magistrantūros studijas baigiau Mykolo Romerio universitete, ten studijavau teisę ir vadybą. Prieš pradėdamas dirbti seniūnijoje dirbau tiek privačiose firmose, tiek valstybės įstaigose – Aplinkos apsaugos departamente prie Aplinkos ministerijos ir Šalčininkų rajono savivaldybės administracijoje. Beveik devynerius metus ėjau Šalčininkų rajono savivaldybės ekologo pareigas.
– Kas privertė imtis pokyčių gyvenime ir kas kėlė nerimą pradėjus dirbti naują darbą?
– Neslėpsiu, darbas devynerius metus vienoje vietoje jau buvo tapęs rutina, todėl norėjau ką nors keisti. Svarsčiau keisti darbą, ir nebūtinai – valstybės tarnyboje. Taip susiklostė, kad atsilaisvino Šalčininkų seniūnijos seniūno etatas mano pirmtakui Gžegožui Jurgo perėjus eiti Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas. Nutariau dalyvauti savivaldybės paskelbtame konkurse Šalčininkų seniūnijos seniūno pareigoms. Na, ir pavyko!
– Jau keturis mėnesius vadovaujate Šalčininkų seniūnijai. Kaip pasikeitė Jūsų – kadaise paprasto šalčininkiečio, o dabar rajono centro šeimininko požiūris į miesto problemas?
– Pastebiu, kad Šalčininkų miesto ir mūsų seniūnijai priklausančių kaimo vietovių gyventojų problemos skiriasi. Prieš kurį laiką rajone įvykdžius administracinę reformą Šalčininkų miesto seniūnija ir Šalčininkų kaimiška seniūnija buvo sujungtos. Manau, kad dėl to, kaimas liko šiek tiek užmirštas. Iš tikrųjų, rajono centras aktyviai vysto savo infrastruktūrą, auga gyvenimo kokybė, tačiau to paties laukia ir kaimo gyventojai. Manau, kad reikia daugiau dėmesio skirti dirbant šia kryptimi. Reikėtų pradėti nuo paslaugų kokybės kėlimo kaime. Jaunų šeimų netoli Šalčininkų esančiose vietovėse skaičius nuolat didėja ir jos tikisi šiuolaikinių ir kokybiškų socialinių ir viešųjų paslaugų.
– Kaip įgyvendinama Šalčininkų daugiabučių namų atnaujinimo programą?
– Manau, kad sparčiai, nes daugiabučių namų atnaujinimo programa turi savo administratorių – UAB „Tvarkyba“. Šiuo metu vykdoma arba ruošiamasi vykdyti keliasdešimt projektų. Bendrovė organizuoja susitikimus su daugiabučių namų gyventojais ir kalbasi apie namų atnaujinimo eigą. Seniūnijos vaidmuo programoje dabar minimalus.
– Kokių investicijų vystant infrastruktūrą ir keliant gyvenimo kokybę gali tikėtis šalčininkiečiai ateinančiais metais?
– Ateinančiais metais Šalčininkuose prasidės programa „Šalčininkai+“ – bus rekonstruota autobusų stotis. Be to, bus rekonstruota ir miesto turgavietė Vilniaus gatvėje – sovietmetį menanti vieta įgaus šiuolaikinį veidą, bus patogesnė ir prekybininkams, ir klientams. Kalbant apie kaimo vietoves, reikėtų pabrėžti, kad svarbi bus Šalčininkėlių Vladislavo Kozakevičiaus laisvalaikio ir sporto centro rekonstrukcija. Buvęs mokyklos pastatas bus pritaikytas sporto ir laisvalaikio reikmėms. Planuojama baigti tiesti dviračių taką nuo Šalčininkėlių iki Šalčininkų, kad aktyvaus poilsio mėgėjai galėtų dviračiais pasiekti rajono centrą. Prie pat Visinčios upės esantis sporto aikštynas irgi bus sutvarkytas išnaudojant šio gražaus Šalčininkėlių kampelio gamtos pranašumus. Tai – vienas sparčiausiai besivystančių Šalčininkų seniūnijos kaimų, turintis patogų susisiekimą su Šalčininkais ir Vilniumi.
– Kaip atrodo seniūno darbas per karantiną?
– Su gyventojais dirbame nuotoliniu būdu – per telefoną ar internetą. Žinoma, būna atvejų, kai žmonės ateina asmeniškai ir palieka raštiškus prašymus pašto dėžutėje, – ten mes vėliau paliekame ir atsakymus. Šiuo metu daug žmonių kreipiasi su prašymu dėl pažymos apie deklaruotą gyvenamąją vietą. Laimė, daugelis tai daro internetu.
Kalbėjosi A. Kolosovski
Vilniaus krašto savaitraštis
