2012 metais į BKM bus pakviesta 700 karių, o šaukimas vyks nuo sausio 16 dienos iki gruodžio 17 dienos. Į mokymus planuojama kviesti kas mėnesį, išskyrus rugpjūtį.
Karo prievolės administravimo funkciją vykdančios Krašto apsaugos savanorių pajėgos primena, kad mokymuose gali dalyvauti visi privalomosios pradinės karo tarnybos neatlikę 18-38 metų Lietuvos piliečiai, atitinkantys nustatytus išsilavinimo, sveikatos, kitus reikalavimus.
Jeigu norinčiųjų nebus pakankamai, į BKM bus kviečiami 19-26 metų amžiaus karo prievolininkai. Jie bus atrinkti atsitiktinės tvarkos būdu. Atrinkti kandidatai bus informuoti asmeniškai, taip pat bus skelbiama informacija svetainėse www.kam.lt ir www.karys.lt.
Numatyta, kad 2012 m. sausio 16 d. bus pakviesti 53 kariai, vasario 13 d. – 53, o kovo 5 d. – 66, balandžio 16 d. – 66, gegužės 14 d. – 66, birželio 11 d. – 66, liepos 16 d. – 66, rugsėjo 10 d. – 66, spalio 1 d. – 66, lapkričio 5 d. – 66 ir gruodžio 3 d. – 66.
Dvylikos savaičių trukmės BKM vyksta Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke Rukloje. BKM vienas iš būdų atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, o ją atlikusieji gali pretenduoti į profesinę karo tarnybą. Apie 60 procentų baigusiųjų BKM tęsia tarnybą Lietuvos kariuomenėje, o kiti įrašomi į kariuomenės rezervą.
„Labai smagu buvo išgirsti, kad esu geriausias bazinių karinių mokymų karys. Jaučiuosi gerai fiziškai pasirengęs ir noriu tęsti tarnybą toliau. Mūsų 13-oji laida buvo labai draugiška ir čia susiradau daug draugų. Kas pradžioje atrodė sunku – rikiuotės, žygiavimai, nutrintos kojos, tas kurso pabaigoje jau atrodė lengva, palyginus su pratybomis miške“, – sakė lapkričio mėnesį mokymus baigęs jaunesnysis eilinis Karolis Dirda. Profesinę karo tarnybą K. Dirda pradės netoli gimtinės – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotajame pėstininkų batalione (Tauragės r.).
BKM organizuojami nuo 2009 metų lapkričio mėnesio. 2011 metais į BKM buvo pakviesta daugiau nei 500 karių.
Jaunuoliams, atlikusiems BKM nuo šių metų rudens įsigaliojus naujoms Karo prievolės įstatymo nuostatoms, taip pat yra numatomos skatinamosios priemonės – dalies sumokėtos studijų kainos kompensavimas, pirmenybė į valstybės finansuojamas studijų vietas (dėl pridedamo papildomo balo sudarant konkursinę stojančiųjų eilę sprendžia pačios aukštosios mokyklos), darbo ir įdarbinimo subsidijavimas (subsidija darbdaviams, įdarbinusiems privalomąją pradinę karo tarnybą atlikusį karo prievolininką arba jo darbuotojui atlikus privalomąją pradinę karo tarnybą), taip pat pirmenybė darbinantis į valstybės tarnybą (kai keli kandidatai surenka vienodus rezultatus) ir pirmenybė stojant į statutinių valstybės tarnautojų profesines mokymo įstaigas, taip pat darbinantis į statutines valstybės tarnautojo pareigas, kai yra priimama be konkurso.
