Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorė Liucina Kotlovska situacijos dėl išaugusio užsikrėtimų skaičiaus šalyje nedramatizuoja. Atkreipė dėmesį, kad Lietuva yra tarp pasaulio lyderių pagal atliekamų koronaviruso testų skaičių. „Statistiniai duomenys – labai sąlyginis dalykas, nes reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kiek žmonių ištirta, o šis skaičius kiekvienoje šalyje skirtingas“, – sakė L. Kotlovska. Pridūrė, kad situacija tiek šalyje, tiek rajone tikrai dinamiška ir kiekvieną akimirką gali pasikeisti. Tačiau sutiko, kad bendra situacija nėra gera, bet panikuoti nereikia. Ramino, kad Vilniaus rajone, kuris didžiausias rajonas Lietuvoje pagal gyventojų skaičių, situacija kontroliuojama ir nėra didesnių COVID-19 židinių.
„Nerimą kelia užsikrėtimų skaičiaus augimas socialinės globos įstaigose. Mūsų rajone veikia dvi didelės tokio tipo įstaigos – Prūdiškių socialinės globos namai ir globos namai „Senevita“ Nemenčinėje. Šiose įstaigose, kaip ir Riešės palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje, buvo nustatyti užsikrėtimo koronavirusu atvejai, kas, kaip žinoma, kelia nerimą, tačiau tiek šių įstaigų vadovybė, tiek savivaldybė stengiasi padaryti viską, kad virusas toliau neišsiplėstų“, – patikino direktorė.
Į klausimą, ar justi skirtumas tarp pirmosios koronaviruso bangos ir dabartinės, pašnekovė nusišypso ir atvirai sako, kad tuomet savivaldybės vadovybei buvo iškilęs didžiulis ir iki šiol neregėtas iššūkis. „Trūko visko: žinių, apsaugos ir dezinfekavimo priemonių, patirties. Be to, reikėjo pereiti į nuotolinį darbą, t. y. pereiti į virtualią erdvę, kas irgi buvo naujas dalykas, kurio mes iki šiol netaikėme“, – vardijo L. Kotlovska.
Priminė, kad per pirmąją koronaviruso bangą rajonas buvo tarsi pirmojoje fronto su koronavirusu linijoje, o nustačius užkrato židinį „Vilnikos“ siuvykloje ir izoliavus Nemenčinę – ir žiniasklaidos dėmesio centre. „Tai buvo sudėtingas ir įtemptas laikas, o šių metų Velykų nepamiršiu iki gyvenimo pabaigos“, – prisiminė pašnekovė. Iškarto pridūrė, kad Nemenčinės pamoka nenuėjo veltui, nes miesto ir apylinkių gyventojai dabar atsargesni ir labiau disciplinuoti. Išreiškė dėkingumą visiems įvairių tarnybų darbuotojams, kurie tuo įtemptu metu negailėjo savo jėgų, laiko ir sveikatos kovoje su iki tol nežinomu virusu. Priminė, kad pirmasis apie nerimą keliantį viršutinių kvėpavimo takų susirgimų skaičiaus didėjimą pranešė Nemenčinės poliklinikos vyr. gydytojas Oleg Kačan.
Didelę pagalbą įrengiant mobilųjį tyrimo punktą prie „Vilnikos“ suteikė ir daug vertingų patarimų ir nurodymų davė Vilniaus visuomenės sveikatos biuro vadovė Guoda Ropaitė-Beigė. „Žemai lenkiuosi ir nuoširdžiai dėkoju gydytojams, slaugytojoms ir kitiems medicinos darbuotojams. Bendromis pastangomis mums pavyko pakelti iššūkį, kuris užgriuvo mus lyg perkūnas iš giedro dangaus“, – sakė L. Kotlovska. Pajuokavo, kad šiandien beveik visi tapo koronaviruso specialistais, panašiai kaip dauguma šalies gyventojų laiko save krepšinio ekspertais. Apgailestavo, kad dėl koronaviruso pandemijos sveikatos apsaugos sistema buvo sutrikdyta ir kitomis ligomis sergantys gyventojai buvo nustumti į tolesnį planą. Panašiai buvo nukeltos ir profilaktinės programos bei priemonės. Paragino visus laikytis nustatytų nurodymų ir be reikalo nerizikuoti savo sveikata ir gyvybe. Ypač šventiniu periodu reikia išlaikyti atsargumą ir vengti didesnių žmonių susibūrimų ir kelionių. Iš savo pusės savivaldybė daro viską, kad būtų minimalizuota užsikrėtimų rizika. Savivaldybės darbuotojai daugiausia dirba nuotoliniu būdu, savivaldybės pastato patalpos dezinfekuojamos kelis kartus per dieną ir reguliariai vėdinamos. Interesantai gali kreiptis į skyrių darbuotojus telefonu, elektroniniu paštu arba palikti prašymus prie įėjimo pastatytoje urnoje. Didesnėse gyvenvietėse daugiabučiai namai periodiškai dezinfekuojami ir t. t. Direktorė taip pat pabrėžė, kad – neduok, Dieve – užsikrėtus koronavirusu būtina nedelsiant informuoti apie tai visus, su kuo turėta kontaktų. „Tai nėra gėdinga liga, tad galima pasinaudoti Facebooku, telefonu, kad kiti galėtų apie tai žinoti ir pasitikrinti, ar kartais nėra viruso nešiotojas. Patys galime užkirsti kelią šiam pavojingam virusui plisti“, – pabrėžė L. Kotlovska. Ji sakė turinti vilties, kad skiepai, kuriuos kai kurios valstybės jau pradėjo vartoti, leis įveikti šią klastingą ligą ir gyvenimas sugrįš į normą ir ramias vagas.
Zygmunt Ždanovič
Vilniaus krašto savaitraštis
