„Ne kiekvienas sugeba būti su kitu žmogumi 50 metų, būti karti laimėje ir nelaimėje. Santuoka – tai didžiulė atsakomybė. Šiandien skiriu Jums ne tik padėkos žodžius už šeimos vertybių puoselėjimą, bet kartu ir žaviuosi Jumis. Džiaugiuosi, kad vis dar esate kartu, vienas kitam padedate, remiate, tariatės. Jūsų meilės atlaikė visas negandas, būkite kuo ilgiau kartu, būkite laimingi. Gyvenimas dovanojo Jums nuostabių akimirkų ir žmonių, kurie Jus supa“, - pasakė vicemerė Beata Petkevič.

Sutuoktiniai pasakoja, kad jų gyvenimas nebuvo paprastas, ir netgi vingiuotas, nes teko palikti tėviškę, kurti gyvenimą Vilniuje. Bet aplinkybės susiklostė taip, kad prieš 13 metų jie grįžo į gimtuosius kraštus ir pradėjo ūkininkauti.

„Mudu vestuvių šventės neturėjome, - taip pradeda pasakojimą ponia Stanislava. - Abu buvome neturtingi, be tėvų, todėl teko kapstytis patiems. Tačiau visada norėjome kažką daryti, dirbti, ir dirbome. Į Vilnių išvažiavome, kai vyriausias sūnus turėjo 6 metus. Gyvenome Žemųjų Panerių apylinkėse, turėjome sklypą, laikėme ūkį. Tačiau mus visuomet traukė link gimtųjų kraštų. Prieš 13 metų mūsų svajonė išsipildė. Įsigijome šiuos namus ir žemės. Dabar apdirbame apie 80 ha, sėjame kvietrugius ir grikius, laikome ūkį ir esame laimingi, kad mūsų pusryčių stalą puošia naminis sviestas ir varškė. Mums čia labai patinka, atradome save, ir kodėl tokia gera mintis mums nešovė anksčiau?“ - toliau tęsia ji.

Nacevičiai užaugino tris vaikus – turi penkis anūkus, jau ir vieną proanūkį, laukia gimsiant dar vieno proanūkio. Apie savo šeimą jie atsiliepia du didžiuliu švelnumu ir meile, didžiuojasi esantys visada kartu. Auksinių vestuvių jubiliejų švenčiantys Stanislava ir Petor Nacevičiai jaučiasi žvalūs ir aktyvūs, turi daug planų, svarsto ūkio plėtros galimybes.

Inesa Suchocka

salcininkai.lt