Nelietuviški pavadinimai (159) sudarė 10 proc. visų vertintų pavadinimų. Jais laikomi kitų kalbų ir begalūniai dirbtiniai žodžiai, taip pat pavadinimai, kuriuos sudaro vienas lietuviškas ar formaliai taisyklingas dirbtinis ir kitos kalbos (dažniausiai anglų) žodis, pvz., „Vilnius transport", „Giliara solutions". Tokie pavadinimai neretai turi ir formalių trūkumų (antras žodis rašomas didžiąja raide, simboliniai neskiriami kabutėmis).
11 proc. pavadinimų (180) neigiamai įvertinta dėl formalių priežasčių. Įsidėmėtina, kad simboliniai pavadinimai turi būti teikiami su kabutėmis, o tiesioginiai be kabučių, tik pirma pavadinimo raidė rašoma didžioji (ne visas pavadinimas didžiosiomis raidėmis), didžiosios raidės nevartojamos žodžio viduryje.
Dėl kitų priežasčių neigiamai įvertinta taip pat 11 proc. pavadinimų. Juos sudarė su klaidomis parašyti ar nenorminiai žodžiai (žargonybės, svetimybės), santrumpos, santrumpų ir skaitmenų deriniai, junginiai, kurių žodžiai nesusieti tarpusavyje, ir pan.
Nenorminės rašybos žodžiais laikomi pavadinimai, kurių pirmoji dalis, žodžio „elektroninis" santrumpa e., rašoma kartu su kitu dėmeniu arba prie jo jungiama brūkšneliu, pvz.: E-taisykla (turi būti E. taisykla), „eMokymas" (turi būti „E. mokymas"), „E-padangos" (turi būti „E. padangos"), „E-dalys" (turi būti „E. dalys").
Didžiausią teikiamų registruoti ir teigiamai vertinamų pavadinimų dalį sudaro dirbtiniai vienažodžiai pavadinimai (pvz., „Arbona", „Sintas", „Grula", „Dogidė", „Kondesta", „Laurimis", „Segvilus"). Dvižodį pavadinimą gali sudaryti lietuviškas ir dirbtinis žodžiai, tačiau tarpusavyje jie turi būti gramatiškai suderinti, pvz.: „Bretos paslaugos", „Akrio sprendimai", „Domo resta", „Novaus nekilnojamasis turtas".
Pagrindinis pavadinimo žodis dažniausiai būna daiktavardis (su pažyminiu arba be jo), tačiau pasitaiko ir kitokių taisyklingų, skambių pavadinimų, pvz.: „Papietaukime", „Dingom", „Perku nemokamai", „Pirkti smagu", „Tegul svyla padangos", „Dieve, apsaugok idėjas".
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos informacija