Pasak konferencijoje dalyvavusio socialinės apsaugos ir darbo viceministro Algirdo Šešelgio, vaikas turi būti apsaugotas nuo visų smurto formų, įskaitant ir fizines bausmes – tai yra kiekvieno vaiko teisė. Deja, praktika rodo, kad mitas apie fizines bausmes, kaip efektyvias auklėjimo priemones, yra vis dar gajus, todėl nemažai vaikų Lietuvoje ir Europoje kenčia nuo smurto artimoje aplinkoje.
„Ekspertų grupė, sudaryta iš valstybinių įstaigų ir nevyriausybinių organizacijų narių, jau paruošė naują įstatymo projektą dėl vaiko teisių apsaugos pagrindų, kuriame yra apibrėžtos smurto prieš vaikus, skirtingų smurto formų prieš vaikus ir smurto draudimo sampratos. Dedame visas pastangas siekdami apsaugoti kiekvieną vaiką nuo bet kokios smurto artimoje aplinkoje apraiškos", – sakė A. Šešelgis.
Anot viceministro, teisinės reformos tikslas yra ne bausti tėvus, bet paaiškinti, kad smurtas prieš vaikus yra netoleruotinas. Siekiant šio tikslo glaudžiai bendradarbiaujama su nevyriausybinėmis institucijomis, vyksta specialūs socialinių darbuotojų apmokymai, organizuojamos įvairios socialinės akcijos.
Vienas iš gerųjų pavyzdžių – organizacijos „Gelbėkit vaikus" vykdytas projektas „Auklėti, o ne bausti", kuriuo siekiama apsaugoti vaikus nuo fizinių ir kitų žeminančių bausmių, skatinant įstatyminį bausmių uždraudimą visose vaiko aplinkose, smurto prieš vaikus problemos nagrinėjimo įtraukimą į politinę darbotvarkę. Projekto metu įgyvendinama pozityvios tėvystės skatinimo veiklas apimanti visuomenės informavimo kampanija, kuri padeda užkirsti kelią fizinių ir kitų žeminančių bausmių taikymui.
Lietuvoje 2011-aisiais Seimas priėmė apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą. Pastebima, kad per pastaruosius kelerius metus visuomenės nepakantumas smurtui artimoje aplinkoje padidėjo – šeimos nariai, kaimynai ar bendruomenės nariai, sužinoję apie tokį atvejį, nelieka abejingi bei vis dažniau informuoja atsakingas institucijas.
