Požiūris keičiasi
Tyrimo duomenimis, pasibaigus karantinui net 70% lietuvių teigia nematantys prasmės kaupti antroje pensijų pakopoje. Kaip teigia UAB „Luminor Investicijų valdymas“ pensijų produkto vadovė Aistė Paliukaitė, norint išėjus į pensiją gyventi patogiai, rekomenduojama gauti bent 70–80 proc. dabartinių mėnesio pajamų siekiančią pensiją. Tačiau tam neužtenka vien vadinamosios pirmosios pakopos – „Sodros“ mokamos pensijos. „Vis dėlto tyrimo rezultatai rodo, kad nors krizės metu nesaugiai jautėsi kas ketvirtas gyventojas, tačiau santaupų neturi ir artimiausiu metu taupyti, investuoti ar kaupti senatvei neplanuoja“, – teigia A. Paliukaitė. Tik 30 proc. lietuvių ketina ir toliau papildomai kaupti antroje pensijų pakopoje, tiesa, tą labiau vertina gyvenantys vieni, vidutines pajamas gaunantys respondentai.
III pakopai neturi laiko
Kaip rodo atliktas tyrimas, kaupti III pakopos pensijų fonduose lietuviai linkę mažiausiai. Priešingai nei kaimyninėse šalyse, ypač tai neaktualu atrodo jaunimui. 73 proc. lietuvių III pakopos pensijų fonduose nekaupia, iš kurių 11 proc. teigia neturintys laiko apie tai net susimąstyti.
Net trečdalis apklaustų Lietuvos gyventojų teigia netikintys, kad pinigai III pakopoje gali sukurti pridėtinės vertės. Vis dėlto, Aistė Paliukaitė primena, kad per pastaruosius 10 metų, Lietuvos banko duomenimis, visi Lietuvoje veikiantys III pakopos pensijų fondai kasmet vidutiniškai uždirbo po 6,11 proc. grąžos savo dalyviams. III pakopos pensijų fondai jūsų kaupiamą sumą investuoja. Tai reiškia, kad per ilgą laikotarpį, tikėtina, sukaupsite didesnę sumą nei šiaip kas mėnesį pervesdami pinigus į asmeninę sąskaitą“, – sako A. Paliukaitė.Gegužę atlikto tyrimo duomenimis, iš visų trijų Baltijos šalių lietuviai mažiausiai linkę galvoti apie ateitį: net 30 proc. respondentų teigia po karantino taupysiantys mažiau arba visai nustosiantys taupyti. Kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje šis skaičius siekia 22 proc. Tyrimas atskleidė, kad iš Baltijos šalių lietuviams šiandieninis investicinis klimatas taip pat atrodo nepalankus – jie investuoti linkę mažiausiai – 10 proc., Latvijoje 12 proc., Estijoje 18 proc. Į investavimą palankiau žiūri tie, kuriems krizinę situaciją finansiškai atlaikyti buvo lengviau.
Tyrimas buvo atliktas šių metų gegužę naudojant kiekybinę internetinę apklausą. Tikslas buvo išanalizuoti nepaprastosios padėties poveikį Baltijos šalių žmonių finansinei padėčiai ir jų požiūriui į santaupas, investicijas ir pensijas. Tyrime dalyvavo 1618 žmonių iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos, kurie patenka į 23–59 metų amžiaus grupę.
