Pranešimą apie degantį butą keturių aukštų daugiabutyje Vilniaus rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos Nemėžio ugniagesiai gavo gegužės 24 dieną apie 16 valandą. Iš buto sklindančius dūmus pastebėjo kaimynas, kuris, nujausdamas nelaimę iš karto paskambino Bendrojo pagalbos centro telefonu. Po septynių minučių ugniagesiai buvo jau vietoje ir iš karto pradėjo veikti. Netrukus atskubėjo ir kolegos iš Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2-osios komandos. Kaip sakė sostinės ugniagesių vadas Gžegož Petkevič, kolegos iš Nemėžio padarė viską, ką galėjo: buvo nutiesę gaisrines žarnas, išlaužę duris.
„Jie neturi tokios technikos kaip mes ir negalėjo įeiti į butą, iš kurio sklido dūmų debesys. Turime suslėgto oro aparatus, tad iš karto apžiūrėję butą radome ant grindų šalia išskleidžiamo fotelio gulintį vyrą. Išnešėme į kiemą, suteikėme pirmąją pagalbą ir perdavėme medikams“, - pranešė G. Petkevič.
Pabrėžė, kad dėl Nemėžio ugniagesių profesionalių veiksmų pavyko išgelbėti žmogų. „Gana dažnai mums tenka dalyvauti bendrose gaisrų gesinimo akcijose tiek Vilniaus rajone, tiek sostinės pakraščiuose. Dažniausiai jie atvyksta pirmi ir atlieka pagrindinius paruošiamuosius darbus gaisro židiniui gesinti, - negailėjo gražių žodžių kolegoms sostinės ugniagesių vadas. - Norėčiau nuoširdžiai padėkoti Gintarui Burdaičiui (tai jis išlaužė duris), Igoriui Chmylko ir Aleksandrui Česnovičiui už profesionalumą. Kol kas neaišku, dėl ko buvo kilęs gaisras, tačiau ekspertai turėtų tai išsiaiškinti.“
Kaip informavo Nemėžio ugniagesiai, vyras (1957 m. gimimo) bute gyveno vienas. Atkreipė dėmesį, kad bute nebuvo dūmų detektoriaus, o juk jei jis būtų įrengtas, gaisrą galima būtų buvę pastebėti anksčiau.
Ugniagesiai gelbėtojai jau seniai yra įgiję didžiausią visuomenės pasitikėjimą. Tačiau, kaip patys teigia, jų tarnyba nepakankamai finansuojama. Tenka naudotis pasenusia technika, o tikru Achilo kulnu, kaip sakė Vilniaus rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos vadovas Kęstutis Velikianecas, yra tapusios trečiąjį, ketvirtąjį ar net penktąjį dešimtmetį skaičiuojančios gaisrinės mašinos.
Kalbantis su Nemėžio komandos ugniagesiais, būtent materialinio-techninio aprūpinimo problema buvo pabrėžiama labiausiai. Tiesa, tiek ugniagesiais, tiek tarnybos vadovas pabrėždavo, kad Vilniaus rajono savivaldybės vadovybė „ne tik skiria dėmesį tarnybai, bet ir remia ją konkrečiais darbais“.
„Savivaldybės dėka turime naują uniformą, suslėgto oro kvėpavimo aparatus, kurie jau netrukus bus išbandyti akcijoje, įsigijome taip pat profesionalių diskinių pjūklų plienui ir betonui pjauti, purkštuvų ir siurblių“, - vardijo Vilniaus rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos vadovas. Pastebėjo, kad Vilniaus rajono savivaldybė ko gero vienintelė Lietuvoje, kuri skiria tiek daug lėšų priešgaisrinei apsaugai užtikrinti.
Pokalbyje dalyvavę Viktor Romanovski (Nemėžio ugniagesių komandos vadovas), Vladimir Murnikov, Gintaras Burdaitis, Aleksander Česnovič, Pavel Petrulevič ir Igor Chmylko parodė naujos įrangos pranašumus: kaip veikia purkštuvas ir itin našus ir praktiškas plaukiojantis siurblys „Niagara“.
„Prieš tai degančiai žolei gesinti naudodavome vadinamuosius malšintuvus, t. y. prie pagalio pritvirtintą gumos gabalą, primenantį didelį kastuvą, juo prispausdavome degančią žolę. Darydavomės juos patys. (Beje, 80-90 proc. darbų, susijusių su įrangos palaikymu pilnos parengties, ugniagesiai atlieka patys). Per valandą tokiu būdu galėdavome užgesinti 10 kv. m degančio ploto, o panaudojant purkštuvus - 100 kv. m“, - kalbėjo pašnekovai. Tačiau tikras jų pasididžiavimas yra plaukiojantis siurblys, kuris per 8-10 minučių padeda iš bet kokio vandens telkinio pripildyti vandens 3 kub. m talpos statinę. Be to, kai nėra privažiavimo prie vandens telkinio, „Niagara“ gali perpumpuoti vandenį 20-40 metrų atstumu.
Į klausimą, kokius gaistus sunkiausia gesinti, gaisrininkai nedvejodami atsako, kad sunkiausia gesinti degančius durpynus. „Degantį durpyno plotą reikia įmirkyti vandeniu labai giliai - vienam kvadratiniam metrui išpilame 3 kubinius metrus vandens, kol pasidaro makalynė, nes kitu atveju durpynas rusens toliau, o ugnis ir vėl įsiplieks“, - kalbėjo ugniagesiai. Gyvybei ir sveikatai didžiausią pavojų kelia objektai, kuriuose yra dujų balionai, o ypač pavojingai sprogsta tušti dujų balionai. „Buteliai, tiek pilni, tiek tušti, turi būti ne gyvenamosiose patalpose“, - sakė ugniagesiai, kurie tarp dažniausių gaisro priežasčių vardijo nevalytus ir neprižiūrėtus kaminus, senas krosnis, sugedusius elektros laidus ir buitinius konfliktus.
Nemėžio gaisrinėje savo būstinę turi dvi ugniagesių komandos - Nemėžio ir Rudaminos, kuriose tarnybą eina 18 žmonių. Šios komandos „aptarnauja“ 9 Vilniaus rajono seniūnijų teritorijas ir reikalui esant - Vilniaus pakraštį. Iš viso Vilniaus rajone veikia 9 ugniagesių komandos, o rajono gyventojų saugumą užtikrina 81 ugniagesys.
Š. m. gegužės 29 dieną Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas minėjo savo veiklos 30-metį. Valstybinėje priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnyboje dirba 4 tūkst. žmonių, iš jų - daugiau nei 2600 ugniagesių, kurie savo darbe vadovaujasi šūkiu: „Šlovindami Dievą, gelbėdami artimąjį“. Vien šiemet jų dėka pavyko užgesinti daugiau nei 5 tūkst. gaisrų ir tiek pat atlikti gelbėjimo darbų. Pavyko išgelbėti 172 žmonių gyvybę.
Zygmunt Ždanovič
Vilniaus krašto savaitraštis
