Du keliai link vadovo kėdės
„Tiek mokydamasi, tiek eidama savo karjeros keliu supratau, kad man vadovo darbas iš tiesų labai patinka. Nes tai yra rebusų sprendimas – reikia suderinti skirtingus interesus ir pasiekti geriausią rezultatą. Nebuvo taip, kad mane po ilgų darbo metų paaukštintų ir tapčiau vadove – dirbau labai skirtingus darbus, skirtingose srityse, skirtingų įmonių grupėse. Kiekvienoje jų išmokau kažko naujo – nes būti vadovu reikalauja nuolatinio asmeninio augimo,“ – sako G. Leksienė. Ji prisimena, kad renkantis darbus pati įmonės veiklos sritis jai nebuvo tokia svarbi – labiau viliojo asmeninės kompetencijos, kurių galima įgyti dirbant konkrečioje pozicijoje.
Kokia buvo jos kelio pradžia? Gintė prisipažįsta, jog karjerą pradėjo banketuose dirbdama padavėja. Tuo metu jai buvo šešiolika. Vėliau dirbo asistente - padėjėja žmogiškųjų išteklių specialistui.
„Vėliau karjera klostėsi taip, kad gavau galimybę vadovauti skyriui, vėliau – keliems skyriams ir šiandien vadovauju visai kompanijai,“ – sako G. Leksienė.
Ką daryti tiems, kurie irgi svajoja tapti vadovais? Pašnekovė pataria dirbti savo srityje, kurią išmanote geriausiai, kai tik pasitaiko proga – prisiimti atsakomybę ir laukti, kol jūsų vadovas tai įvertins, paaukštins. Ir taip lipti aukštyn laiptelis po laiptelio.
„Kitas kelias – keiskite įvairias sritis ir tapkite „generalistais“. Tai – žmonės, kurie turi pakankamai gerą suvokimą apie labai skirtingas sritis. Jų kompetencija – vadovavimas, valdymas. Jie praktiškai su bet kokios srities komanda, gali pasiekti aukščiausių rezultatų,“ – sakė „M Capital“ vadovė.
Kam eikvoti savo energiją darbuotojo „stūmimui“?
Bendrovėje „M Capital“ darbuotojai dirba individualios veiklos pagrindu, patys nusistato sau tikslus ir jų siekia. Daugumai vadovų tokia darbo formų atrodytų nepriimtina – o kas, jei darbuotojai tiesiog pradės „atostogauti“?
„Man tokia sistema labai patinka. Tu neeikvoji energijos darbuotojų „stūmimui“. Ir jei žmogui kažkas nesiseka, tai jis pats ateina pasitarti, kaip jam dirbti geriau. Nes puikiai supranta, kad uždirbs tiek, kiek įdės pastangų,“ – sako G. Leksienė.
Ji pasitiki savo darbuotojais ir „darbo iš namų“ principą skatina netgi pasibaigus karantino sąlygoms. Ji rami dėl kolegų produktyvumo.
„Neįmanoma kažkaip „simuliuoti“, nes visi turime tam tikras atsakomybes ir niekas kitas už tave to darbo nepadarys. Aš asmeniškai su savo žmonėmis stengiuosi kalbėti: o ką tu apskritai nori pasiekti? Kas tau svarbu gyvenime? Dažniausiai tai yra atspirties taškas. Idealu jei įmonės tikslai sutampa su asmeniniais,“ – teigia „M Capital“ vadovė.
Todėl ši vadovė netgi nepyktų, jei darbo metu naršytumėte po socialinius tinklus ar netgi nubėgtumėte į kirpyklą. Jos nuomone, yra tam tikras dienos darbo krūvis ir jis turėtų būti atliktas – o kada žmogus dirba, nėra taip svarbu. Kita vertus, yra kūrybinių, strategijų ir sprendimų kūrimo specialybių, kuriose tokių apčiuopiamų efektyvumo matų nėra.
„Tokiu atveju vertinu, kaip žmogus sprendžia problemas ir išnaudoja aplink esančius žmones savo rezultatui pasiekti. Man nėra taip svarbu, ar žmogus turi gebėjimų ir žinių, nes šie yra įgyjami. Užtat atsakomybės jausmas – labai sunkiai išugdomas,“ – sakė G. Leksienė.
Įmonėje turi būti leidžiama jausti
Pašnekovė apgailestauja, kad įtemptoje jos dienotvarkėje mažai laiko lieka galvojimui – nes tokia turėtų būti pagrindinė vadovo užduotis. Vadovas turėtų galvoti, kaip įgyvendinti organizacijos tikslus, kaip suderinti akcininkų, darbuotojų, partnerių ar tiekėjų interesus. Tuo metu G. Leksienė itin daug laiko bendrauja su savo kolegomis, skirsto užduotis, pristato įmonės planus. Arba tiesiog kalbasi su tais, kurie jaučiasi priėję didesnę ar mažesnę gyvenimo duobę. Kaip ji tai pastebi?
Leksienė sako, kad kartais tai natūraliai nuskamba pokalbiuose, arba žmogus, kelis mėnesius demonstravęs aukštus rezultatus, netikėtai kitus du mėnesius rezultatais rieda žemyn. Vadovė tokiu atveju skambina ir mėgina tiesiog išklausti – kaip sekasi? Kaip jautiesi? Ji taip pat pastebi, kad daugelyje Lietuvos įmonių tarsi nekalbama apie jausmus.
„Žinoma, intrigų ir mūsų kolektyve būna. Tuomet, pasitarusi su žmogumi, kalbuosi apie tai su visais: „Žiūrėkite, žmogus pasijuto taip ir taip. Ką apie tai manote? Ką darome?“. Mūsų kolektyve jausti galima. Mes supykstam, pasiginčijam, niurzgam. Bet po to visada pasikalbame – o kas iš tikrųjų atsitiko? Esu tokia vadovė, pas kurią galima ateiti ir sakyti: „Žinai, man dabar labai nefaina“. Esu emociškai prieinama savo kolegoms, nes tikiu, kad verslas yra apie santykius – arba tuos, kuriuos jau turi, arba tuos, kuriuos kuri dabar,“ – tikina G. Leksienė.
Jos nuomone, priėmus į kolektyvą naują narį, vadovas tampa už jį atsakingas. Ir jei naujam darbuotojui nesiseka – tai dalinai ir vadovo kaltė: jis nesugebėjo atrasti tinkamo vadovavimo stiliaus šiam žmogui.
Pažinčių reikšmė vadovui: kaip tave samdys, jei nežino?
Ar gali vadovas tapti artimu savo pavaldinio draugu? G. Leksienė sako, kad ji visada atskiria asmenines temas nuo verslo, įmonės temų, suplanuotų projektų ir lūkesčių.
„Esu turėjusi tokią situaciją, kai tampi artimu draugu ir tada pajunti, kad aplaidžiau žiūrima į užduotis. Tačiau jei būnant vadove tau sunku pasakyti, ko tu iš žmogaus kaip darbuotojo tikiesi – čia to darbuotojo problema, ar tavo? Žinoma, kad tavo! Nes tai tau trukdo pasiekti savo rezultatą,“ – svarsto pašnekovė.
Ji prisipažino, kad svajoja ateityje vadovauti tikrai didelei įmonei, ir tikisi, jog „M Capital“ į tokią išaugs, rašoma pranešime spaudai.
„Jei verslas neauga – jis miršta. Jei jis neauga ir yra nedidelis – greičiausiai tai yra amatas, o ne verslas. Verslas, tai yra sistema, kuri turi augti ir transformuotis. Kitaip tiesiog nevyksta,“ – sako G. Leksienė.
Baigdama pokalbį ji pabrėžė bendravimo ir pažinčių svarbą kiekvienam vadovui, kiekviename versle.
„Ir aš čia – ne apie švogerių kraštą. Kuo daugiau kontaktų, pažinčių turi, tuo turi daugiau galimybių surasti pagalbos ir kitokios patirties tuomet, kai tau jų reikia. Tai yra vertybė. Bet kuriam darbo rinkos dalyviui pažinčių ratas yra svarbus. Kaip tave gali samdyti, jei tavęs nežino? Niekada didelės įmonės valdyba nepasamdys žmogaus, kurio niekas nežino,“ – baigdama pokalbį pabrėžė G. Leksienė.
