Familiarūs ir pagyrūnai – eilės gale
Darbo pokalbio metu svarbu ne tik ateiti laiku, tvarkingai atrodyti, žinoti apie kompaniją, į kurią kandidatuojama, tačiau ir tinkamai save pristatyti. Svarbu ne tik, kas sakoma, tačiau ir kaip sakoma. Tonas, intonacija, pagarba darbdaviui, greta jo sėdintiems kolegoms bei atrankų specialistams daug pasako apie kandidatą, neretai atveria kelią į tolimesnį atrankų etapą arba jį užkerta, tikinama pranešime spaudai.
Kaip sako R. Karavaitienė, ne vienas kandidatas buvo atmestas dėl nemandagių manierų, persūdytos kalbos, familiarumo ar nepagarbių juokelių. Neretai atsisveikinama ir su kandidatu, kuris pokalbį pradeda nuo pagyrų sau, savo išsilavinimui, tačiau tylinčiam apie savo pasiekimus, nuveiktus darbus, įgyvendintus projektus.
„Protingieji kalba apie tai, ką jie moka, ką nuveikė, kaip elgtųsi vienoje ar kitoje situacijoje, su kokiais iššūkiais susidūrė ir kaip juos išsprendė. Laimi tie, kurie nesipuikuodami kalba paprastai apie tai, ką gero yra nuveikę profesinėje srityje, nes rezultatai kalba patys už save.
Daugiausia šansų gauti norimą poziciją turi tie, kurie yra pagarbūs, mandagiai atsakinėja į klausimus, valdo stresą, verbalinę bei neverbalinę kalbą, kalbant išlaiko pagarbą, bet tuo pačiu sugeba parodyti pasitikėjimą savimi ir savo galimybėmis“, – sako R. Karavaitienė.
Išsilavinimas – kokybės štampas darbdavio akyse
R. Karavaitienė pastebi tendenciją, kad save darbo pokalbio metu geriau pristatyti sekasi aukštesnį išsilavinimo laipsnį turintiems kandidatams – kuo žmogus labiau išsilavinęs, tuo jis labiau pasitikintis savimi, geriau suvokia savo vertę darbo rinkoje, tvirčiau derasi dėl darbo užmokesčio.
„Darbdavys magistro ar dar aukštesnį laipsnį prilygina kokybės ženklui, o kandidatui į vieną ar kitą darbo poziciją prideda daugiau pasitikėjimo savimi. Kuo aukštesnį išsilavinimą žmogus turi, tuo jis jaučiasi drąsiau, saugiau, kandidatuoja į aukštesnes pozicijas, užtikrintai kalba apie atlyginimą ir jo dydį“, – sako R. Karavaitienė.
„CV-Online“ atstovė pabrėžia, kad ieškodami sau tinkamo darbuotojo darbdaviai vertina ne tik išsilavinimą, tačiau ir darbo patirtį. Darbdaviams svarbi šių dviejų dedamųjų kombinacija.
Be minėtų reikalavimų darbdaviai taip pat vertina kandidato kompiuterinį raštingumą, užsienio kalbų žinias, svarbūs tokie minkštieji įgūdžiai, kaip komunikabilumas, bendradarbiavimas, iniciatyvumas ir pozityvumas, kritinis, analitinis mąstymas, gebėjimas nuolat tobulėti, mokytis. Net jeigu kandidatas ir neturi vieno ar kito gebėjimo, darbdaviai vertina potencialaus darbuotojo motyvaciją mokytis bei sužinoti naujų dalykų. Jau nepakanka būti siauros specializacijos darbuotoju, todėl, anot R. Karavaitienės, darbdaviai vis intensyviau ieško visą gyvenimą mokytis siekiančių darbuotojų.
Išsilavinimų derinys kelia kandidato vertę
R. Karavaitienė pastebi, kad darbo rinkoje atsiranda vis daugiau kandidatų, kurie turi du skirtingų sričių aukštuosius išsilavinimus – tiksliuosius mokslus baigę žmonės neretai vėliau tobulinasi socialinių mokslų kryptyje, inžinerijos mokslus baigę kandidatai magistro laipsnio siekia vadybos srityje ir pan., o darbdaviai, pasak jos, tokias skirtingų sričių išsilavinimo kombinacijas itin vertina.
„Darbo pokalbiuose dalyvauja vis daugiau žmonių, kurie miksuoja savo išsilavinimus ir vieną sritį papildo kitos krypties žiniomis. Bakalauro ir magistrantūros studijos neretai skiriasi 180 laipsnių kampu, jos dažnai būna viena kitai netgi priešingos, tačiau rinkoje toks išsilavinimas turi labai didelę vertę. Tokią skirtingų mokslų kombinaciją dažniausiai nusprendžia turėti vyresni žmonės, kurie po bakalauro studijų neskuba iš karto siekti magistro laipsnio, tačiau kurį laiką savo žinias bando įtvirtinti praktikoje, pamato, ko jiems trūksta, galbūt netgi supranta, kad juos domina kita sritis ir tuomet grįžta užpildyti spragų ar sužinoti naujų dalykų atgal į universitetą“, – situaciją komentuoja R. Karavaitienė.
Siauros specialybės nebenori patys studentai
Tokią tendenciją pastebi ir ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius dr. Dalius Misiūnas. Pasak jo, sprendimą derinti savo studijas iš kelių skirtingų sričių diktuoja ne tik darbo rinka, bet to siekia ir patys studentai – magistrantūros studijas renkasi ne tik ką tik studijas baigę bakalauro studentai, bet ir jau keletą metų darbo patirties turintys specialistai, norintys gauti konkrečių žinių. Verslo studijomis vis labiau domisi ir tokių krypčių, kaip inžinerija ar IT ekspertai, kurie galvodami apie karjeros pokytį bei vadovaujančias pozicijas, siekia įgyti vadybinių kompetencijų.
„Praėjusi finansinė krizė parodė, kad jauni, karjerą pradedantys specialistai yra labiausiai pažeidžiama darbuotojų grupė. Tuo tarpu universalūs, greitai prisitaikantys, nuolat tobulėjantys ir mokytis norintys specialistai yra visuomet geidžiami. Šiandieninė ekonominė nežinomybė mus paskatino ieškoti būdų, kad kuo daugiau studentų galėtų siekti aukštojo mokslo nepaisant jų dabartinės finansinės situacijos. Dėl šios priežasties pradėjome pilotinį projektą „Accelerate“ – talentingiausi ir labiausiai motyvuoti studentai už magistrantūros studijas mokės tik tada, kai išsilavinimas duos realią grąžą – jie padarys karjerą“, – pasakoja D. Misiūnas.
Pasak ISM universiteto rektoriaus, ši galimybė leis studentams nesiblaškant ir be išankstinių investicijų siekti kokybiško aukštojo išsilavinimo, gauti jų karjerai reikalingų žinių, auginti savo atlyginimą, o darbo pokalbyje būti kandidatais nugalėtojais.
