Tarptautinę vaikų gynimo dieną, ryte, vykusioje vaizdo konferencijoje su įtraukiojo ugdymo ekspertais ir vaikus su negalia auginančius tėvus telkiančių visuomeninių asociacijų atstovais prezidentas pabrėžė, kad mokyklose privalome kurti aplinką, kuri suteiktų lygias galimybes kartu mokytis visiems vaikams - taip pat ir turintiems įvairių individualių poreikių dėl negalios.
„Visų vaikų galimybės siekti visa ko gražiausio gyvenime yra ir privalo būti vienodos. Mano įsitikinimu, tai yra gerovės valstybės pamatinis principas", - sakė šalies vadovas.
Specialiųjų ugdymosi poreikių dėl įvairių priežasčių turi beveik dešimtadalis visų šalies mokinių. „Valstybės rūpestis - mažinti atskirtį, visų pirma, investuojant į švietimą, siekiant, kad jis taptų maksimaliai įtraukus. Deja, šiandien Lietuvoje padėtis nedžiugina - švietimo tendencijos yra segreguojančios, turime daug specialiųjų mokyklų, mažai gerųjų įtraukiojo ugdymo pavyzdžių, esamas įtraukusis ugdymas dažnai yra nepakankamos kokybės, augantis vaikų su negalia ugdymas namuose taip pat signalizuoja situacijos blogėjimą. Tuo tarpu bendrojo ugdymo šalies mokykloms vis dar leidžiama atsirinkti „patogius" vaikus ir nepriimti nepageidautinų", - kritikavo prezidentas, kvietęs dėti didžiausias pastangas, siekiant užtikrinti kokybiško ugdymo prieinamumą kiekvienam vaikui.
Prezidentas pažymėjo, kad nors pastebimi teigiami poslinkiai ir Vaikų gynimo dienos išvakarėse, gegužės 27 d., Vyriausybė pagaliau pritarė Švietimo įstatymo pakeitimams, kurie naikina diskriminuojančią nuostatą specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams, tačiau jų pilnam įgyvendinimui numatytas penkerių metų laikotarpis yra per ilgas.
Šalies vadovas akcentavo, kad toks delsimas yra žalingas, ir išreiškė lūkestį, kad Seimas sprendimą priims dar pavasario sesijoje.
„Per pastaruosius metus švietimo srityje nuveikta per mažai, tad ir dabartinė, ir būsimoji valdžia turi susitelkti ir priimti taip reikalingus sprendimus dėl įtraukiojo vaikų su negalia ugdymo. Lygias galimybes mokytis kartu su kitais vaikai turi turėti jau šiandien, kad ir kiek mums tai kainuotų", - sakė šalies vadovas.
Kalbant apie lygias galimybes kiekvienam vaikui, svarbiausias kriterijus nėra ir neturi būti ekonominis pagrįstumas. Pokalbio metu sutarta, kad finansavimo labiausiai reikia papildomiems švietimo pagalbos specialistų etatams steigti, mokyklų pastatų prieinamumui ir saugiai ugdymo aplinkai vaikams su negalia gerinti.
Pasak šalies vadovo, ypač svarbu yra keisti ir įsigalėjusias neigiamas visuomenės nuostatas.
„Šio pokyčio nereguliuoja įstatymas, tai - mūsų visų pilietinė ir moralinė užduotis. Tikiu, kad kantriomis, sutelktomis kasdieninėmis pastangomis visi kartu situaciją galime pakeisti", - teigė prezidentas.
Vėliau tądien prezidentas nuotoliniu vaizdo skambučiu bendravo su įvairiems Lietuvos regionams atstovaujančiais mokiniais.
„Vaikai - didžiulė mūsų šalies piliečių grupė, kurios balsas turėtų būti dažniau girdimas tiesiogiai. Ypač svarbus vaikų dalyvavimas diskusijose dėl švietimo ir valstybės ateities. Jie susiduria su naujais iššūkiais ir globaliniais pokyčiais, kurių net neįsivaizdavo jų tėvai. Vaikystė pasikeitė ir turime išklausyti šiandienos vaikus ir jaunuolius, ieškodami sprendimų XXI amžiaus problemoms", - sakė šalies vadovas, domėjęsis jaunimo patirtimi šiuo ypatingu karantino laikotarpiu, išgirdęs jų lūkesčius ir siūlymus švietimo sistemai tobulinti.
Valstybės vadovas taip pat bendravo su pradinukais - apsilankęs Valstybės pažinimo centre vykusiame organizacijos „Lietuvos Junior Achievement" finansinį raštingumą skatinančio projekto renginyje jis atsakė į vaikų klausimus apie krizę, skolinimąsi ir prezidento atlyginimą.
G. Nausėda susitiko su labdaros ir paramos fondo „Padėk gatvės vaikams" atstovais. Šis fondas sudaro vienodas galimybes sportuoti vaikams iš nepasiturinčių šeimų, globos namų. Taip pat fondas rūpinasi, kad vietinėse bendruomenėse būtų plėtojama infrastruktūra vaikų sportui.
Prezidentas, pirmoji ponia ir patarėjai su vaikais sužaidė draugiškas futbolo varžybas Prezidentūros kieme.
