Pasak VGTU Antano Gustaičio aviacijos instituto dekano dr. Justo Nugaro, valstybių, mokslo ir verslo susidomėjimas kosmoso technologijomis neatsitiktinis. „Europos investicijų banko studijoje nurodoma, kad kosmoso ekonomika 2005–2017 m. kasmet vidutiniškai augo po 6,7 proc. arba dvigubai greičiau nei pasaulinė ekonomika (3,5 proc.). Šiandien galime kalbėti apie „Naujojo kosmoso“ (angl. NewSpace) fenomeną, kai gausa technologinių ir verslo inovacijų leido sumažinti kaštus, paspartinti naujų produktų kūrimą ir į kosmoso ekonomiką įtraukti daugiau dalyvių. Įsitikinimas, kad kosmosas yra didelių turtingų valstybių žaidimo arena jau neatitinka tikrovės“, – teigia VGTU atstovas. Dar didesnio proveržio kosmoso pramonėje tikimasi sulaukti įsigalint daiktų internetui ir komunikacijai tarp mašinų, mažėjant palydovų paleidimo kaštams. Prognozuojama, kad jau 2022 m. apie 70 proc. mažųjų palydovų bus naudojama komerciniams tikslams.
Augantis kosmoso sektorius traukia ir investuotojų dėmesį – nuo 2000 m. čia dirbančios bendrovės pritraukė daugiau nei 14,8 milijardų eurų investicijų ir jų srautas tebeauga, rašoma pranešime spaudai. Per pastaruosius du dešimtmečius verslo angelų ir rizikos kapitalo fondų investicijos padėjo įsisteigti daugiau nei 180 kosmoso bendrovių. Europos kosmoso agentūros Verslo inkubatorių tinkle jau susikūrė per 700 bendrovių, vidutiniškai po 180 kosmoso startuolių kasmet.
„Aeronautikos inžinerijos programos studijų procesą taip pat sudėliojome taip, kad jis logiškai vestų link nuosavo startuolio įkūrimo – pradedant nuo užduoties studijų pabaigoje pristatyti realiai veikiantį prototipą iki startuoliškos darbo ir mokymosi kultūros. Studentai prototipus kuria dirbdami komandose, konsultuodamiesi su moksliniais vadovais ir verslo mentoriais, o be standartinių aeronautikos inžinerijos žinių ir įgūdžių programoje integruotas vadybos, rinkodaros, startuolio kūrimo ir projektų valdymo kursas“, – pasakoja VGTU atstovas dr. J. Nugaras.
Atnaujintoje studijų programoje siūloma rinktis vieną iš 4 krypčių: dronų (UAV), nanopalydovų, 3D spausdinimo aeronautikos sistemoms ir karinės aeronautikos inovacijų. Praėjus metams nuo programos starto, daugiausia studentų dėmesio sulaukė kosmoso technologijos ir dronai. Tarp įdomiausių projektų – gaisrininkams skirtas dronas, kuriam studentai ieško sprendimų, kaip prijungti gesinimo sistemą, taip pat tobulinamas prekių pristatymas – konstruojama siuntinio nuleidimo sistema, kad dronui nereikėtų tūpti ir taip būtų išvengta žmogiško kontakto. Programos kosmoso daliai vadovauja Laurynas Mačiulis, dirbęs prie pirmojo lietuviško palydovo kūrimo ir vienos žinomiausių šalies kosmoso bendrovių, „NanoAvionics“, steigimo. Studentai tiria, kaip užtikrinti optinį laisvos erdvės ryšį tarp skirtingų nanopalydovų (iki 10 kg), planuojama pagaminti ir paleisti prototipą į didelį aukštį, kur galioja panašios sąlygos kaip ir kosmose. Tarp-palydovinis optinis ryšys leistų kurti didelio pralaidumo mažųjų palydovų tinklus kosmose ir taip padėtų spręsti riboto Žemės stebėjimo duomenų perdavimo problemą.
Lietuvos kosmoso biuro, veikiančio Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūroje ir atsakingo už šalies kosmoso ekosistemos plėtrą ir pasirengimą narystei Europos kosmoso agentūroje, koordinatorė Eglė Elena Šataitė teigia, kad Lietuva, kaip ir daugelis mažų valstybių, orientuojasi į nišinius sprendimus ir jau dabar turimas stiprybes, tarp kurių – lazeriai, IRT, Žemės stebėjimo technologijos, taip pat augantis potencialas vystyti dirbtinio intelekto ir skaitmeninių technologijų sprendimus. „Dar vienas mūsų išskirtinumas – turime daug besikuriančių startuolių. Vis pasirodo naujų startuolių su įdomiomis idėjomis, kurias vertina ir Europos kosmoso agentūra. Valstybė taip pat suinteresuota stiprinti šalies kosmoso sektorių, todėl matome didelį interesą, kad tokia programa sėkmingai vyktų ir studentai kuo anksčiau matytų savo viziją, kaip jie galėtų dalyvauti kosmoso technologijų versle“, – teigia Lietuvos kosmoso biuro atstovė. Tikimasi, kad programa padės bendriems projektams suartinti verslą ir mokslą, kurie jau aktyviai dalyvauja nacionalinėse ir tarptautinėse mokslinių tyrimų ir inovacijų programose, tačiau atskirai, mažai bendradarbiaudami. Tai, pasak E. E. Šataitės, yra viena iš mūsų šalies silpnybių, kurią pabrėžia ir tarptautiniai ekspertai.
„Tradiciškai inžinerijos studentai negauna arba turi labai mažai žinių apie vadybą, rinkodarą. Tad studijose akcentuojame, kad svarbu ne tik pasiūlyti inžinerinį sprendimą, bet kurti produktą, kurio reikia rinkai. Rinkos elementas, suvokimas, kad reikia spręsti vartotojų problemas, o ne tik daryti, kas tau įdomu, tapo dideliu lūžiu programos studentų mąstysenoje”, – pritaria dr. J. Nugaras.
Atnaujinta VGTU Aeronautikos inžinerijos magistrantūros studijų programa startavo 2019 m., šiuo metu joje studijuoja 20 studentų. Programa dėstoma anglų kalba, pusė jos dalyvių yra studentai iš užsienio: Turkijos, Centrinės Azijos šalių, Indijos.
Lietuva bendradarbiavimo susitarimą su Europos kosmoso agentūra pasirašė 2010 m., o 2015 m. – Europos bendradarbiaujančios valstybės planą, kurio trukmė yra 5 metai. 2020 m. sausio mėn. Lietuvoje lankėsi Europos kosmoso agentūros delegacija ir prasidėjo derybos dėl Lietuvos narystės.
