Ši nuostata bus taikoma karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, ekstremaliosios situacijos ar ekstremaliojo įvykio atveju arba kai Lietuvos Respublikos piliečiams uždraudžiama išvykti iš šalies arba kitų valstybių piliečiams atvykti į Lietuvą ir dėl to kelionių organizatoriaus įsipareigojimų pagal organizuotos turistinės kelionės sutartį vykdymas tampa neįmanomas.
Už šias Civilinio kodekso pataisas ketvirtadienį balsavo 61 Seimo narys, prieš – 11, susilaikė 32 parlamentarai.
Patvirtinta tvarka bus taikoma, jei turistas ir kelionių organizatorius nesusitars dėl sumokėtų pinigų už neįvykusią organizuotą turistinę kelionę kompensavimo.
Pasak pasiūlymo iniciatorių, prailgintas terminas atsikaitymui už neįvykusias keliones sudarys palankesnes sąlygas turistinių kelionių organizatorių veiklai, užtikrinant didesnį apyvartinių lėšų kiekį, suteikiant galimybę kelionių organizatoriams išsaugoti darbo vietas bei išvengti bankrotų ar nemokumo atvejų.
Seimas jau anksčiau priėmė naujas Turizmo įstatymo nuostatas, kurios suteikė galimybę kelionių organizatoriams, patyrusiems sunkumų dėl COVID-19 situacijos, siūlyti turistams alternatyvą – kuponą, kurio vertė turi būti ne mažesnė nei už neįvykusią kelionę sumokėtą pinigų sumą.
Kupono, kuris galioja 12 mėnesių, sąlygos apibrėžtos Turizmo įstatyme. Būsimai kupono kelionei taikomos tos pačios kelionių organizatoriaus prievolių užtikrinimo sąlygos, kokios taikomos, jeigu už būsimą kelionę turistas būtų sumokėjęs savo lėšomis. Turistui nepanaudojus kupono per 12 mėn., kelionių organizatorius privalės grąžinti turisto sumokėtus pinigus per 14 dienų nuo kupono galiojimo termino pabaigos.
Šiuo metu pinigai turistams už atšauktas keliones pagal Civilinį kodeksą turi būti grąžinti per 14 dienų.