Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinikos vadovo prof. Ryčio Rimdeikos, atšilus orams, žmonės vis labiau skuba dirbti ūkio darbus, o paskelbus karantiną dėl koronaviruso (COVID-19) infekcijos daug žmonių lieka namuose ir turi daugiau laisvo laiko. Ūkio darbus dažnai lydi įvairūs sužalojimai bei traumos, dėl kurių prireikia ir medikų pagalbos. O kai sužalojimai sudėtingi, reikalingos ir operacijos.
Prof. R. Rimdeikos teigimu, nemažai sudėtingų traumų patiriama darbe, tačiau ir buitinės traumos būna sunkios. „Susižeidžiama su pjūklais, šlifuokliais ir kitais įrenginiais, kurie pakankamai galingi ir pavojingi. Ypač tada, kai nesilaikoma saugumo reikalavimų, o nuo technikos nuardomos apsaugos, – aiškina plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas. – Dažniausiai patiriamos traumos su elektriniais pjaunančiais mechanizmais. Netgi nedidelio galingumo pjūklais nusipjaunami pirštai, sužeidžiami nervai, sausgyslės, ir ilgam sutrikdoma rankos funkcija. Kai kada, įvykus techniniam įrangos gedimui, pavyzdžiui, atskilus šlifuoklio diskeliui, jo dalys gali įsmigti į ranką, veidą ar kitą kūno vietą. Tokios traumos ypač sunkios.“
Papildydamas prof. R. Rimdeikos žodžius, Skubios pagalbos skyriaus vadovas Linas Darginavičius teigia, kad gana dažnai traumos patiriamos naudojantis žemės ūkio mechanizmais, kaip sėjamosios, žolės presavimo įranga, turinti besisukančias dalis. Jos dažnai įtraukia dirbančio žmogaus pirštinę, ir taip sužalojami pirštai ar dalis rankos.
Profesorius R. Rimdeika pateikia rekomendacijas, kurios galėtų padėti išvengti sunkių sužalojimų ir traumų: dirbant su elektros prietaisu, privalu naudoti rankų ir akių apsaugas, nenuiminėti sumontuotų prietaiso apsaugų, net jei su jomis dirbti nepatogu. Labai svarbu įvertinti prietaiso galingumą ir pavojingumą. Galbūt darbą galima padaryti kitu, saugesniu mechanizmu ar patikėti jį profesionalams, turintiems tinkamos patirties ir tinkamą įrangą.
„Jei visgi traumos nepavyko išvengti, svarbiausia stabilizuoti ir pakelti sužeistą galūnę, panaudojant pagalbines priemones, pavyzdžiui, skarą. Esant kraujavimui, žaizdą spausti steriliu tvarsčiu, taip pat šaldyti. Skausmui malšinti galima vartoti vaistus nuo skausmo“, – pataria Skubios pagalbos skyriaus vadovas.
Pasak jo, į Skubios pagalbos skyrių reikėtų vykti, jei žaizda gili ir ilga, joje įstrigę svetimkūniai arba esant nutrauktoms galūnėms.
