„Dėl siekio didinti iki 2,5 proc. nuo BVP. Prisiminkime, kad šitas planas yra sudarytas praktiškai dešimtmečiui, iki 2030 metų. Krizės ateina ir išeina. Tuo metu dešimties metų laikotarpis reiškia, kad mes turėsime galimai ir pakilimų, ir galbūt nuosmukių, stabilizacijos etapų. Tai yra tikrai ilgas laikotarpis. Trečias dalykas, į kurį noriu atkreipti dėmesį, yra tai, kad mūsų išlaidos krašto apsaugai yra procentinis dydis, tai jeigu sumažėtų mūsų BVP būtent dėl koronaviruso protrūkio, kokios šiuo metu ir yra prognozės, tai atitinkamai sumažėtų ir mūsų krašto apsaugai skiriamos išlaidos“, – teigia G. Nausėda.

G. Nausėda primena, kad, nepaisant koronaviruso, geopolitinė Lietuvos situacija nesikeičia.

„Mes puikiai suprantame, kad krizės ateina ir praeina. Jeigu mes veikia sėkmingai, jos praeina kur kas greičiau. Tuo metu geopolitinė situacija, Lietuvos padėtis žemėlapyje yra tokia, kokia yra. Tai yra strateginis veiksnys, kurio taip lengvai negali pakeisti. Šis partijų susitarimas gimė ne šiaip tiesiog sugalvojus, o gimė iš būtinybės. Jis paremtas praktiškai visų politinių partijų vadovų parašais. Tai yra dokumentas, kuris demonstruoja mūsų įsipareigojimą NATO organizacijai. Tai mes prisiimame tuos įsipareigojimus ir vertiname juos rimtai, nes rimtai vertiname ir tas grėsmes, kurios Lietuvai gali iškilti. Ir šiuo metu tos grėsmės yra pakankamai realios“, – sakė jis.

ELTA primena, kad 2018 metų pabaigoje pasirašytame Lietuvos politinių partijų susitarime įsipareigota 2,5 proc. nuo BVP skirti gynybai iki 2030 metų.