Tyrimo duomenimis, per pastarąjį dešimtmetį apskritai itin pagerėjo viešojo saugumo situacijos vertinimas – manoma, kad mažėja vagysčių, be to, pastebima, kad patys žmonės labiau rūpinasi savo artimųjų ir savo turto saugumu.

„Didėjantis saugumo jausmas šalyje rodo sistemingo ir nuoseklaus institucijų darbo rezultatus, tam pasitelkiama daug kompleksinių priemonių. Tačiau svarbu paminėti, kad pasitikėjimas vidaus reiklų sistemos tarnybomis auga ir dėl kokybiško kasdienio darbo – žmonės pastebi ir vertina gerą pareigūnų darbą. Tie, kurie turėjo tiesioginių reikalų su policija, Bendruoju pagalbos centru, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, „Regitra“, šias institucijas vertina daug geriau nei neturėjusieji kontaktų“, – sako vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.

Lietuvoje besijaučią saugiai įvardijo 82 proc. respondentų, o teigiamas kriminologinės situacijos vertinimas, palyginti su 2006 metais, išaugo nuo 29 proc. iki 67 proc.

Apklausos rezultatai parodė ir augantį pačių žmonių sąmoningumą – 77 proc. respondentų nurodė, kad jie ėmėsi kokių nors veiksmų, kad apsaugotų savo nuosavybę, pvz., 4 iš 10 bendradarbiauja su kaimynais saugodami vieni kitų turtą, trečdalis apdraudė savo turtą.

Keitėsi požiūris ir į nelegaliu būdu įsigytų prekių (alkoholio, tabalo gaminių ir kuro) vartojimą. Per pastaruosius penkerius metus beveik per pusę sumažėjo žmonių, kurie pateisina kontrabandinių prekių vartojimą.

Taip pat tyrimas parodė, kad daugėja žmonių, kurie palankiai vertina policijos reagavimą į iškvietimus, – 72 proc. apklaustųjų mano, kad policija greitai reaguoja ir atvyksta į įvykio vietą. 2007 metais taip manė kur kas mažiau apklaustųjų – vos 40 proc. Be to, sumažėjo įsitikinusiųjų, kad pareigūnai ima kyšius. Su teiginiu, kad pareigūnai provokuoja duoti kyšį, 2019 metais sutiko vos penktadalis apklaustųjų, o prieš dešimtmetį taip manančiųjų buvo daug daugiau.

Palyginti su kitomis ES šalimis, Lietuvos gyventojų pasitikėjimas policija išaugo labiausiai – 2007 metais pagal pasitikėjimo rodiklius buvome ketvirti nuo sąrašo galo, o šiuo metu esame aštunti – po Suomijos, Danijos, Nyderlandų, Švedijos, Vokietijos, Estijos ir Liuksemburgo.

Tyrimo duomenimis, padaugėjo žmonių, teigiamai vertinančių ugniagesių darbą, – jais pasitiki 89 proc. apklausoje dalyvavusiųjų. 79 proc. teigiamai atsiliepia ir apie Bendrosios pagalbos centro (BPC) veiklą. Labai išaugo ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vertinimas. Pasieniečių darbą teigiamai vertina 74 proc. žmonių, o prieš dešimtmetį pasitikėjimo rodiklis tarnybos pareigūnais siekė tik 45 proc.

Pagal svarbą viešojo saugumo srityje gyventojai pirmenybę teikia gaisrų gesinimo, gelbėjimo darbams bei BPC veiklai. Tuo metu svarbiausiomis vietinės policijos veiklos sritimis gyventojai įvardijo reagavimą į skambučius ir pranešimus, pagalbą nukentėjusiems žmonėms bei eismo saugumo kontrolę.

Tyrimas taip pat atskleidė, kad daugėja žmonių, kurie žino apie gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemą (GPIS), bei tų, kurie gauna pranešimus į išmaniuosius telefonus. Apie GPIS girdėjo beveik pusė apklausos dalyvių, turinčių paprastus telefonus, ir net 89 proc. dalyvių, turinčių išmaniuosius telefonus. Svarbu ir tai, kad beveik visi, kurie gauna šiuos pranešimus, juos vertina teigiamai.

„Matome, kad skaičiai gali būti geresni. Turime tikrinti telefonus ir kalbėti apie tai su artimaisiais. Labai svarbu įsitikinti, kad mūsų telefonuose veikia ši pranešimų sistema. Suaugę ir vaikai galėtų padėti vyresnio amžiaus žmonėms užsitikrinti, kad perspėjimo sistema būtų nustatyta ir veiktų jų telefonuose“, – akcentavo vidaus reikalų ministrė R. Tamašunienė.

Reprezentatyvią gyventojų apklausą VRM ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iniciatyva 2019 m. rugsėjo–lapkričio mėn. atliko įmonė „Baltijos tyrimai“. Visose šalies savivaldybėse individualių apklausų būdu respondento namuose sužinota 3 105 žmonių nuomonė.