Gimimo įrašai: įdomiausi statistiniai duomenys

2019 metais Vilniaus rajono Civilinės metrikacijos skyriuje sudaryti 893 gimimo įrašai, iš jų 455 įrašai sudaryti berniukams ir 438 – mergaitėms. Džiugu, kad 2019-aisiaisbuvo užregistruota 16 porų dvynukų gimimų. Daugiausia jų gimė didžiausiose Vilniaus rajono Avižienių ir Riešės seniūnijose – net po 3 poros, o Zujūnų seniūnijoje gimusiais dvynukais džiaugiasi 2 šeimos.

Tiesa, pateikiant statistinius duomenis, verta pabrėžti, kad šie skaičiai neatspindi tikrosios Vilniaus rajono demografijos, nes Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, nepriklausomai nuo deklaruotos gyvenamosios vietos, registruojami ir kitų Lietuvos miestų, rajonų gyventojų gyvenimo faktai. Tuo tarpu Vilniaus rajono gyventojai ne retai civilinės metrikacijos paslaugų kreipėsi į kitų rajonų ar miesto savivaldybių skyrius.

Kalbėdama apie 2019 m. sudarytus gimimo įrašus, Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Edvarda Časienė pažymėjo, kad kiekvienais metais daugėja užsienyje gimusių vaikų. „2019 m. iš 893 gimimo įrašų 144 sudaryti Lietuvos Respublikos piliečių vaikams, gimusiems užsienio valstybėse. Lyginant 2018 ir 2019 metus, pastebima, kad praėjusiais metais gimimo įrašų užsienio valstybėse gimusiems vaikams sudaryta 43 daugiau“, – sakė E. Časienė.

Išskiriant šalis, kuriose gimė daugiausiai Vilniaus rajone užregistruotų vaikų, pirmauja Jungtinė Karalystė (56 vaikai). Antra vieta atitenka Airijai, kurioje gimė 17 Lietuvos piliečių ir mūsų rajono vaikų, trečioje vietoje – Norvegija (12 vaikų). Vokietijoje gimė 10 vaikų, o Baltarusijoje ir Rusijoje po 8.

Vaikų gimimas yra vienas iš ryškiausių kiekvienos šeimos gyvenimų įvykių. Kalbėdama apie džiugius registruojamus gyvenimo faktus, Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja pasidžiaugė, kad vis daugiau šeimų planuoja daugiau negu vieną vaiką. „Pagal turimus duomenis, vis dar daugiau yra motinų, pagimdžiusių pirmą vaiką – jų 412. Tačiau džiugu ir tai, kad 343 motinos susilaukė antro vaiko, o 101 – trečio vaiko. Paskutiniaisiais metais vyrauja tendencija, kad trečią ar ketvirtą vaiką gimdo moterys kiek vėliau, t. y. sulaukusios 38-42 metų.“, – apie šeimų didėjimą kalbėjo E. Časienė.

2019 m. pačios jauniausios motinos amžius siekė 16 metų, o jauniausio tėvo – 18 metų. Vyriausia pagimdžiusi mama buvo 43 metų amžiaus, o vyriausiu tėvu tapo 48 metų turintis vyras.

Išradingiausi vardai ir vis dar populiarumo neprarandantis Emilijos vardas

Pernai patys populiariausi berniukams suteikti vardai buvo (dažnumas nuo 7 iki 12 kartų): Dominik (Dominykas), Adrian (Adrianas), Adam (Adomas), Mark (Markas), Lukas (Lukaš), Jan (Jonas), Aleksandr, Augustas (Augustyn), Gabriel (Gabrielius), Nikita, Motiejus, Oskar, David, Kajus.

Jau ne pirmus metus mergaičių vardų tarpe pirmas pozicijas užima Emilija ir Sofija.. 2019 m. Emilijos vardas suteiktas 21 mergaitei, Sofijos – 20. Kiti populiarūs vardai: Amelija (9), Viktorija (7), Patrycja (7), Kornelija (6), Paula arba Paulina (6), Olivija (6) Milana (5).

„Viena sunkiausių užduočių naujagimio tėvams – išrinkti kūdikiui vardą. Kiekvienais metais sulaukiame ir įdomesnių, retesnių naujagimiams suteikiamų vardų. Tarp rečiausiai pasitaikančių vardų mergaitėms galiu išskirti tokius, kaip:Adija, Daliza, Renesmė, Evėja, Vaidilė ar Noela. Iš retesnių vardų berniukams būtų: Rėjus, Tajus, Marcel, Harlis, Samuel, Kaspian, Raon, Kai, Kernis ar Liamas“, – išskirtinius vardus vardijo E. Časienė.

Tėvai renkasi ir senesnius, tradicinius vardus, pvz. Vincas, Jurgis, Izidorius, Jendžej, Nikodem, Jegor; mergaitėms: Terėsė, Marija, Agota, Barbora, Uršulė, Ana, Veronika, Vasilisa ar Malvina.

Pastebima, kad vaikų vardų įvairovei įtakos turi ir emigracija. Mums negirdėti vardai dažniausiai suteikiami užsienyje gimusiems kūdikiams, pvz. Conor, Omer, Theo, Raon, Loranas, Aiden, Emir, Hassan Mohsin, Sarah, Karina Nicole, Katalėja Marija.

Santuokų sudarymas: jaunavedžių amžius, santuokų vietos ir kitos įdomybės

2019 m. Vilniaus rajono civilinės metrikacijos skyriuje sudaryti 356 santuokos įrašai. Iš 356 santuokų 82 jaunavedžių poros tuokėsi bažnyčiose, iš jų 76 katalikų bažnyčioje ir 6 stačiatikių bažnyčioje.

Pernai užsienio valstybėse sudarytos 56 santuokos. „Rajono gyventojai dažniausiai tuokėsi kaimyninėje Baltarusijoje – 8, Jungtinėje Karalystėje – 8, Vokietijoje – 6, Lenkijoje – 5, po 3 santuokas sudaryta Rusijoje, Nyderlanduose, Danijoje. Gyventojai renkasi ir tuos kraštus, kur visada šilta, pvz. Kiprą, Egiptą, Tunisą ar kitas klimato sąlygomis patrauklias šalis“, – apie jaunavedžių pasirinkimus kalbėjo E. Časienė.

Tuo tarpu Savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje susituokė 31 užsienio pilietis (19 vyrų ir 12 moterų). Daugiausiai tai buvo Baltarusijos ir Ukrainos piliečiai.

Vis dažniau jaunavedžiai mielai renkasi santuoką įregistruoti ne skyriuje, bet kitoje, jų pasirinktoje vietoje. 2019 metais tokių santuokų buvo 40. Apsikeisti žiedais dažniausiai jaunavedžiai rinkosi Avižienių, Riešės ir Dūkštų seniūnijų teritorijose esančias sodybas.

„Pagal kriterijų kelinta santuoka, duomenys pasiskirsto taip: pirmą kartą tuokėsi 256 vyrai ir 266 moterys, antrą kartą – 82 vyrai ir 78 moterys. Buvo ir vyras, kuris susituokė 4-tą kartą. Jauniausiai 2019 m. ištekėjusiai nuotakai buvo 17 metų, jauniausiam jaunikiui – 17. Meilei nėra ribų – vyriausia nuotaka, ištariusi lemtingą „taip“, buvo 74 metų, o vyriausias vyras vedė būdamas 83 metų. Didžiausias amžių skirtumas tarp jaunavedžių buvo 25 metai“, – apie jaunavedžių amžių pasakojo vedėja E. Časienė.

Santuokų nutraukimas

2019 metais buvo įregistruoti 195 santuokos nutraukimo įrašai. Deja, bet santuokos nutraukimo įrašų skaičius išlieka gan aukštas. Pasak Civilinės metrikacijos skyriaus vedėjos, ištuokos sudaro 52 proc. visų Vilniaus rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotų santuokų, paėmus pastarųjų 3 metų vidurkį. Bendra sutuoktinių gyvenimo trukmė yra skirtinga, tačiau pastebima, kad daugiausia skiriasi poros, pragyvenusios santuokoje 2-12 metų, o mažiausiai skiriasi – santuokoje pragyvenę apie 30-50 metų ir daugiau.

Mirties išrašai

„Deja, bet už suvestinių skaičių slypi ir netektys. Registruojame ne tik džiugius gyvenimo įvykius, bet ir skaudžias netektis. 2019 metais buvo užregistruoti 1 109 mirties įrašai, iš jų 10 mirties įrašų įtrauktą į apskaitą Lietuvos Respublikos piliečiams, mirusiems užsienio valstybėse.“, – apie mirties išrašų registravimą kalbėjo E. Časienė.

2019 metais Vilniaus rajone mirė 570 vyrų ir 538 moterys. Iš visų mirusiųjų didžiausią dalį (44 proc) sudarė 65-84 m. amžiaus asmenys.

vrsa.lt