Lietuviams santykiuose finansai įtampą kelia gerokai dažniau nei vidutiniškai europiečiams. Europoje dėl finansinių reikalų problemų santykiuose kyla kas ketvirtai porai.
„Turimi mokestiniai įsipareigojimai, finansinių lūkesčių ir galimybių neatitikimas, vieno ar abiejų partnerių patiriamos finansinės problemos neabejotinai gali paveikti ir asmeninius santykius, kelti juose įtampa. Dėl to asmeninė ir šeimos finansinė drausmė, mokestinių įsipareigojimų vykdymas laiku, pajamų ir išlaidų planavimas padeda puoselėti laimingus santykius, leidžia kurti poros gerovę“, – sako bendrovės „Intrum“ verslo operacijų ir IT direktorė Baltijos šalims Lina Šiumetė.
Tuo metu psichoterapeutas Dainius Jakučionis sako, kad vienas esminių žmogaus poreikių yra saugumas, o neturint finansinio stabilumo šiandien jį užsitikrinti sudėtinga. Tvarūs romantiniai santykiai be saugumo ir komforto jausmo, anot D. Jakučionio, yra sunkiai įsivaizduojami, todėl susidūrus su finansinėmis problemomis, iššūkių gali kilti ir meilės fronte.
„Tiesa, reikia pažymėti, kad labai dažnai tik atrodo, kad nesutarimai ir įtampa kyla būtent dėl finansų. Iš tiesų neretai tai būna gilesnių nesutarimų, asmeninių savybių ir principų klausimas. Kitaip tariant, ginčai ar priekaištai antrai pusei dėl finansų gali būti tik esamų vidinių problemų išraiška. Lygiai taip pat konfliktus gali iššaukti ir neplauti indai ar daugelis kitų buitinių dalykų, bet tai nebūtinai reiškia, kad būtent nesuplauti indai yra poros problemų priežastis. Žinoma, gali būti ir taip, kad būtent buitis ar finansinės problemos tampa pagrindine nesiklostančių santykių priežastimi“, – sako D. Jakučionis.
„Intrum“ Europos vartotojų mokėjimų ataskaita taip pat parodė, kad 15 proc. lietuvių dėl finansinės padėties yra vengę nutraukti esamus romantinius santykius, nors kitu atveju tai būtų norėję padaryti. D. Jakučionis sako, kad santykiai iš būtinybės negali būti tvarūs, ir, vargu, ar žmogus juose gali jaustis laimingas.
„Be abejo, jei santykiuose yra rimtų problemų, dėl kurių norima sukti skirtingais keliais, tačiau susilaikoma nuo tokio žingsnio vien dėl pragmatinių sumetimų, abiem pusėms tokie santykiai gali tapti našta, kelti psichologinį diskomfortą. Esamas problemas gali būti bandoma užgniaužti, tačiau jos pačios niekur nedingsta ir gali prasiveržti dar stipriau. Tokiuose santykiuose žmonės dažnai save paprasčiausiai kankina“, – pažymi D. Jakučionis.
Anot psichoterapeuto, jei jaučiama, kad finansai santykiuose kelia įtampą, visuomet geriausia apie tai su partneriu ar partnere kalbėtis atvirai. Vis tik, Europos mokėjimų ataskaitos duomenimis, tai daryti didelė dalis lietuvių vengia. Net ketvirtadalis šalies gyventojų prisipažino, kad jiems sunku su partneriu apie finansus kalbėtis atvirai.
„Tvariuose santykiuose partneriai palaiko, stengiasi suprasti vienas kitą, drauge spręsti kylančias problemas. Dėl to bet kokius neraminančius klausimus – tarp jų ir finansinius – geriausiai spręsti atvirai kalbantis, drauge ieškant sprendimų ar kompromisų. Žinoma, atvirai pasikalbėti ne visuomet yra lengva – gali būti nedrąsu, vienas iš partnerių gali manyti, kad tam tikri dalykai yra ir taip savaime suprantami. Vis tik nesikalbant nesusipratimų gali tik daugėti, nuoskaudos kauptis, o santykiams kilti rimtų problemų. Dėl to nereikėtų bijoti būti šiek tiek pažeidžiamiems ir atvirai pasikalbėti“, – sako D. Jakučionis.
„Intrum“ Europos gyventojų mokėjimų ataskaita parengta apklausus daugiau nei 24 tūkst. vartotojų 24 Europos šalyse. Tyrimas kasmet atliekamas siekiant gauti įžvalgų apie Europos gyventojų finansinį elgesį, patiriamas išlaidas ir gebėjimą tvarkyti namų ūkio finansus.
