Advokatės teigimu, viena vertus, skatinimas tikrai pagrįstas, mat Darbo kodekso įsigaliojimo įstatymas įvardija, kad „darbuotojai, iki Darbo kodekso įsigaliojimo turintys nepanaudotų kasmetinių atostogų daugiau kaip už trejus darbo metus, turi teisę jas išnaudoti iki 2020 m. liepos 1 d.“ Tačiau Dr. Ieva Povilaitienė teigia viešojoje erdvėje pasigendanti diskusijos apie priežastis, dėl kurių kasmetinės atostogos nebuvo panaudotos einamaisiais metais ir kaip vyko komunikacija tarp darbuotojo ir darbdavio dėl atostogų nepanaudojimo.
„Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) yra aiškiai įvardijęs, kad darbdavys privalo skatinti darbuotoją pasinaudoti atostogomis bei turi informuoti darbuotoją, kad jam atostogomis nepasinaudojus, vėliau jis gali į jas netekti teisių. ESTT apibrėžia, kad prireikus darbdavys tai turi iškomunikuoti oficialiai, t.y., raštu, taigi, jeigu darbdavys negali pateikti įrodymų, kad skatino darbuotoją pasinaudoti mokamomis kasmetinėmis atostogomis, jis šioje situacijoje bejėgis – negalės iš darbuotojo atimti sukauptų atostogų ar, darbo santykiams pasibaigus, piniginės kompensacijos už jas. Šios ESTT suformuotos taisyklės turėtų būti laikomasi ir vertinant sukauptų atostogų išnykimą pereinamuoju laikotarpiu, nepaisant to, kad įstatymų leidėjas jos DK įsigaliojime įstatyme ir nepaminėjo“, - teigia darbo teisės ekspertė.
Taigi darbdaviai, manę, kad naujojo Darbo kodekso įsigaliojimas išspręs atostogų „kaupikų“ problemą turėtų suskubti įgyvendinti visas reikiamas priemones, nes nesurinkus pakankamai įrodymų situacija nesikeis – darbdavys ir toliau turės teisę į anksčiau sukauptas atostogų dienas, o darbuotojai, pateikę raštiškus paaiškinimus, nurodančius atostogų nepanaudojimų priežastis, gali būti ramūs – jomis galės pasinaudoti ir po liepos 1 dienos.
