„Lietuvos žinomumas yra vidutinis Europos Sąjungos šalyse ir gana žemas už ES ribų. Tačiau žinantys Lietuvą vertina ją palankiai. (...) Geografiškai artimesnės šalys mus žino geriau, tolimesnės – prasčiau. Prasčiausiai tarp ES šalių su Lietuva susipažinę, kaip nebūtų keista, Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos gyventojai“, – pristatydamas Lietuvos žinomumo ir reputacijos tikslinėse užsienio šalyse ir šalies gyventojų Lietuvos vertinimo tyrimą, teigė jis.
Pasak M. Gursko, vos 7 proc. prancūzų teigia apie Lietuvą žinantys daugiau nei pavadinimą ir geografinę vietovę. Labai mažas žinomumas arba jokio žinomumo apie Lietuvą neturi Japonijoje, Kinijoje ir JAV apklausti gyventojai.
„Lietuva JAV dažniau žinoma dėl NATO ar JAV įsipareigojimo ginti Baltijos šalis“, – pridūrė M. Gurskas.
Jo teigimu, daugiausia žinių apie Lietuvą turi Estijos, Latvijos ir Lenkijos gyventojai.
„Šitoje grupėje Lietuvos žinomumą daugiausia lemia kaimynystė, istorinės sąsajos. Taip pat puikiai žinoma geografinė padėtis, sostinė, šiek tiek istorijos faktų (...). Kiekybinių tyrimų rezultatai rodo, kad apie pusę Lenkijos gyventojų jaučiasi esą gana gerai susipažinę su Lietuva“, – Vyriausybės pasitarimo metu sakė jis.
Pasak M. Gursko, pagrindinį žinomumo apie Lietuvą šaltinį dauguma respondentų (apie 40 proc.) paminėjo žiniasklaidą.
„Daugiausia žiniasklaidos informacijos apie Lietuvą pasiekia Lenkijos ir Švedijos gyventojus, tuo metu norvegai ir britai teigia dažniau pažįstantys lietuvius iš asmeninės patirties“, – teigė jis.
Tyrimo rezultatai rodo, kad prasčiausiai Lietuva yra vertinama Švedijoje.
„Prasčiausiai esame vertinami Švedijoje. Šios šalies gyventojai beveik visose srityse mus vertina kiek prasčiau už vidurkį. Patys Lietuvos gyventojai kaip pačią pagrindinio Lietuvos įvaizdžio arba žinomumo formavimo dimensiją išskiria kultūrą ir paveldą“, – teigė komunikacijos ekspertas.
Pasak jo, Lietuva neturi išgryninto ir aiškaus priskyrimo regionui. Priklausomai nuo šalies ir tikslinės auditorijos, pirmiausia Lietuva priskiriama Baltijos šalių regionui, tuomet – Rytų Europai.
Kiekybiniai ir kokybiniai tyrimai buvo atlikti 14 tikslinių šalių. Šios šalys buvo bendru sutarimu atrinktos bendradarbiaujant su institucijomis.
