Pasak jo, trūksta dar vieno balsavusiojo rezultato, tačiau tai įtakos galutiniam sprendimui neturės.
"Nėra galutinio sprendimo, nes dar vienas žmogus turėjo pasisakyti",- sakė L. Slušnys.
Argumentuodamas tokį komisijos sprendimą jis atmetė kalbas apie spaudimą.
"Gal tai ką nors nustebins, manys, kad čia dėl kažkokio spaudimo tai. Tik trys sprendimai yra pirmiausia. Mes į tai reaguojame labai jautriai, kai yra tik dėl trijų rašinių, ir vienas iš tų rašinių komisijos nariams sukėlė abejonių dėl laiko. Iš tiesų laikas jau praėjęs, ir kai kas argumentavo, kad daugiau nei metų rašinys, tai ar galima teisti? Tas argumentas, kurį išsakė redaktorius ("Vakaro žinių" direktorius ir vyriausiasis redaktorius Alfredas Zdramys. - ELTA), matyt, buvo išgirstas. Čia yra komisijos narių sprendimas toks",- sakė L. Slušnys.
Pirmadienį vykusiame LŽLEK posėdyje pirmininkas L. Slušnys atsisakė svarstyti šį klausimą ne už uždarų durų, o atvirai, primena ELTA.
Pasak jo, klausimų svarstymą ir balsavimą nesant posėdžių salėje pašalinių žmonių numato komisijos reglamentas, kuriuo ji turi vadovautis pagal įstatymą.
"Vakarų žinių" direktorius ir vyriausiasis redaktorius A. Zdramys pabrėžė, kad posėdį stebintys jis ir kiti suinteresuoti asmenys turėtų žinoti, kokiais motyvais remiantis priimamas sprendimas.
"Čia yra vieša vieta, ir mes nusiteikę žinoti, kaip balsuojama. (...) Ar jūs patys susigalvojot, jog skaidrūs ir švarūs būsit tik už uždarų durų?", - klausė jis.
L. Slušnys aiškino, kad iki šiol visiems toks reglamentas tiko ir nebuvo jokios problemos.
"Mes diskutuojame, keliame klausimus ir toje diskusijoje norime jaustis laisvi", - sakė jis.
Komisijos sprendimo svarstyti "Vakaro žinių" paskelbimą neetišku leidiniu pretekstas - trys publikacijos apie tai, ar ne grobuoniškas "Snoro" bankroto administratoriaus Neilo Kuperio (Neil Cooper) atlyginimas - 100 tūkst. litų per mėnesį ir milžiniški pinigai konsultantams.
2014 m. sausio 13 d. posėdyje pripažinta, kad dienraščio "Vakaro žinios" publikacijoje "N. Kuperis rado kuo pasigirti" (2013 05 09) buvo pažeisti Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 3, 4, 6, 38, 56 straipsniai. Taip pat pripažinta, kad dienraščio "Vakaro žinios" publikacijoje "N. Kuperis gauna algą už muilo burbulus' (2013 05 23) buvo pažeisti Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 3, 6, 8 straipsniai, o publikacijoje "Pinigų tratinimas "Snore" muša rekordu" (2013 06 18) buvo pažeisti Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 3, 6, 8, 38 straipsniai.
Kaip ELTA jau skelbė, pastaruoju metu Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija neetiškais pripažino du didžiausius nacionalinius dienraščius "Lietuvos rytą" ir "Respubliką", rašiusius apie nacionalizuoto banko "Snoras" aferas bei šio banko bankroto administratorių N. Kuperį ir jo pirmtaką Saimoną Friklį (Simon Freakley). LŽLEK per du posėdžius vien "Respubliką" nubaudė 11 kartų.
Balandžio pabaigoje LŽLEK dienraštį "Respublika" priskyrė profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų kategorijai. Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą profesinės etikos nesilaikantiems leidiniams galioja 21 proc., o ne lengvatinis 9 proc. PVM tarifas, kuris taikomas daugumai laikraščių, žurnalų ir kitų periodinių leidinių. Be to, leidinį pripažinus neetišku, jam neleidžiama dalyvauti valstybės institucijų viešuosiuose pirkimuose, Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas tokiam leidiniui negali skirti lėšų.
Kaip trečiadienį rašoma "Lietuvos ryte", šalies žiniasklaidai sparčiais mostais duobę kasanti LŽLEK į ją įgarmėjo pati. Paaiškėjo, kad etikos sargai nesilaiko jų veiklą apibrėžiančių įstatymų.
"Komisija dėl neaiškių priežasčių ilgą laiką nepaisė Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų. Politikai ir teisininkai pripažįsta, kad dėl to gali kilti didelių abejonių dėl LŽLEK priimtų sprendimų teisėtumo. Pagal įstatymą, ši komisija, į kurią savo atstovus skiria penkiolika organizacijų, privalo kartą per metus rengti susirinkimus. Nors komisija veikia jau daugelį metų, nė vieno tokio susirinkimo nebuvo surengta.
LŽLEK iki šiol nepatvirtino savo veiklos nuostatų, nors įstatymas nurodo, kad juos turėti privalu. Taigi kyla abejonių, ar komisija apskritai turi teisę spręsti, kuriuos leidinius priskirti profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų kategorijai.
Bet tai LŽLEK iki šiol netrukdė priimti sprendimų, kuriais dienraščiai „Lietuvos rytas" ir „Respublika" buvo pripažinti neetiškais - daugiausia dėl rašinių, atskleidusių žlugusiame banke „Snoras" šeimininkavusių britų administratorių abejotiną veiklą, rašo „Lietuvos rytas".
