Kitas klausimas - koks tokio "sutaupymo" naudos ir kainos santykis, žinant, kad Lietuva nyksta ir išsivaikšto. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro vadovo doc. dr. Romualdo Gurevičiaus manymu, gyventojų gerovės mastą, šalies dėmesį savo piliečiams bene tiksliausiai atspindi vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės (VTGT) rodiklis. 2012 m. VTGT Lietuvoje siekė 73,98 metų. Palyginti su 2011 m., gyvenimo trukmė šiek tiek pailgėjo. Moterys vidutiniškai gyveno 11 metų ilgiau už vyrus: moterų VTGT 2012 m. buvo 79,45 metų, vyrų - 68,39 metų. Tačiau tenka pripažinti, kad šiuo metu Lietuvoje vyrų VTGT yra trumpiausia tarp visų Europos Sąjungos šalių, o moterų - penkta nuo galo.

Gyventojų skaičius dėl emigracijos Lietuvoje mažėja nuo 1992-ųjų. Pagal emigracijos mastą tūkstančiui gyventojų Lietuva pirmauja visoje ES. 1990-2010 m. iš Lietuvos oficialiai emigravo daugiau nei pusė milijono gyventojų, daugiausia - jaunimas, kuris Lietuvoje galėjo kurti bendrąjį vidaus produktą, mokėti mokesčius. Emigracijos mastas ypač didelis buvo 2010 m., kai emigravo net 83,2 tūkst. žmonių, tačiau ir vėlesniais metais jų išvyko tūkstančiai: 2011-aisiais - 53,9 tūkst., 2012-aisiais - 41,1 tūkst., 2013-aisiais - 38,8 tūkst. Dar 2011 m. Demografinių tyrimų instituto mokslininkai atliko analizę ir jos išvadose teigė, kad dėl milžiniškos emigracijos, mažėjančio gimstamumo, trumpėjančios gyvenimo trukmės ir kitų panašių dalykų Lietuva nyksta sparčiausiai visoje ES. Atsižvelgiant į šių procesų ilgalaikį negatyvų pobūdį, Lietuvos demografinė būklė buvo įvardyta "didžiąja demografine depresija".