„Poreikis atnaujinti „Sacharovo klausymus“ kilo reaguojant į visame pasaulyje akivaizdžiai blogėjančią žmogaus teisių padėtį, klimato kaitos ir naujųjų technologijų keliamus iššūkius bei demokratijos eroziją. Šiame kontekste svarbu sugrąžinti į viešąjį diskursą Sacharovo intelektualinį palikimą - idėjas ir mintis apie žmogaus teisių gynimą, kurios neprarado aktualumo ir šiais laikais. Tikiuosi, kad jos taps įkvėpimo šaltinis jaunajai kartai, kuri vis aktyviau imasi ginti savo teises bei kalbėti apie naujus iššūkius pilietinei visuomenei,“ - pabrėžė ministras Linas Linkevičius.
Atnaujinamus „Sacharovo klausymus“ remia Sacharovo šeima, Europos parlamentas, Lietuvos ir Nyderlandų užsienio reikalų ministerijos. Pagrindinės 2020 metų klausymų temos: žmogaus teisių užtikrinimas skaitmeninėje erdvėje, klimato kaitos politika ir žmogaus teisės, įtraukios visuomenės kūrimas. Kitąmet organizuojami „Sacharovo klausymai“ bus vienas iš 2020-2025 metų projekto „Helsinkio dvasios atgaivinimas“ („Reviving the Helsinki Spirit“) renginių.
Iniciatyvos pristatyme dalyvavo Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Europos Parlamento viceprezidentė Heidi Hautala, Andrejaus Sacharovo anūkė, žmogaus teisių aktyvistė ir fizikė Marina Sakharov-Liberman, Sacharovo demokratijos plėtros tyrimų centro vadovas, vienas pagrindinių „Sacharovo klausymų“ organizatorių prof. Robert Van Voren, „Radio Free Europe“ Prezidentas Jamie Fly, Alice Stollmeyer, vykdančioji Briuselyje veikiančio smegenų „Defending Democracy“ direktorė, Europos Sąjungos institucijų pareigūnai, užsienio šalių diplomatai, nevyriausybinių organizacijų ir akademinės bendruomenės atstovai.
Tarptautiniai Sacharovo klausymai, kurių metu žmogaus teisių ekspertai ir gynėjai remdamiesi gyvais liudijimais išsamiai aptaria žmogaus teisių problematiką ir parengia konkrečias rekomendacijas jų sprendimui, iki šiol vyko Kopenhagoje (1975 metais), Romoje (1977 metais), Vašingtone (1979 metais), Lisabonoje (1983 metais) ir Londone (1985 metais). Romoje vykusių Sacharovo klausymų metu Lietuvos politinio kalinio Viktoro Petkaus liudijimus perskaitė Tomas Venclova.
