„Kauno klinikų neonatologų ir kitų gydytojų komanda padarė stebuklą, todėl galime džiaugtis profesionalių gydytojų pasiekimais. Šeimai linkiu daug sveikatos ir laimės auginant mažiausią šalies pilietę“, – džiaugėsi Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius. Pasak profesoriaus, medicinos pažanga ir reikiama įranga lemia saugų gimdymą Kauno klinikose, o čia dirbantys medikai ir į šeimą orientuota naujagimio priežiūra užtikrina profesionalias sveikatos priežiūros paslaugas itin neišnešiotiems naujagimiams.
Kauno klinikų Neonatologijos klinikos vadovės prof. Rasos Tamelienės teigimu, šios mergaitės išgelbėjimas – didžiulis laimėjimas neonatologijos srityje.
„Kuo neišnešiotas naujagimis yra didesnis, tuo jo išgyvenamumo ir buvimo sveiku galimybės yra didesnės. Tačiau su šiuolaikinėmis medicinos galimybėmis ir labai mažo svorio naujagimiai šiandien turi galimybes būti sveikais.“
Mažylė gimė gegužės pabaigoje labai giliai neišnešiota, nes pasaulį turėjo išvysti tik spalio mėnesį. „Mergaitės būklė buvo labai sunki, o kartais net kritinė, todėl ji beveik 130 dienų buvo gydoma Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje. Sveikatos būklei pagerėjus, ją perkėlėme į Naujagimių ligų skyrių, – pasakoja prof. R. Tamelienė. – Šiuo metu naujagimės būklė gera, tačiau vis dar reikalingas papildomas deguonies teikimas. Artimiausiu metu jau planuojama šeimą išleisti į namus“.
Pasak Naujagimių intensyviosios terapijos skyriaus vadovės, gydytojos neonatologės Ilonos Aldakauskienės, naujagimei buvo taikytas intensyvus gydymas, atlikta daug intervencijų.
„Esant tokiam mažam svoriui ir gestaciniam amžiui, atlikti procedūras bei slaugyti naujagimę buvo išties didelis iššūkis, – pasakoja gydytoja neonatologė. – Mažylės plaučiai buvo neišsivystę, jai buvo taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija, skirti antibiotikai. Mergaitė buvo maitinama į veną, taip pat mamos pienu, kuris mažylei padėjo greičiau sveikti ir augti.“
Dėl itin mažo mergaitės svorio ir gilaus neišnešiotumo, vienoje plaučio dalyje ėmė formuotis cistos, kurios trukdė funkcionuoti kitoms plaučių dalims, trikdė kraujotaką. Jos ir taip sunki būklė dar pablogėjo, tapo nestabili. „27 parų naujagimei, kuri tuo metu nesvėrė nė pusės kilogramo, teko atlikti sudėtingą operaciją – šalinti plaučio skiltį. Tai buvo kritinis momentas, nuo kurio priklausė, ar mergaitė išgyvens“, – pasakoja operaciją atlikęs Kauno klinikų Vaikų chirurgijos klinikos gydytojas chirurgas doc. Artūras Kilda.
„Apie ateities prognozes kalbėti sunku, nes ir sveikas išnešiotas naujagimis gali susirgti. Išleidus šeimą namo, jie turės lankytis Kauno klinikose, kur mažylė bus stebima gydytojų: neonatologo, kineziterapeuto, oftalmologo, neurologo ir kitų specialybių medikų. Jie padės įvertinti vaiko raidą ir gydys, jei toliau to reikės“, – sako prof. R. Tamelienė.
Profesorė pabrėžia, kad šios mažylės išgelbėjimas – visos Kauno klinikų Neonatologijos klinikos darbuotojų nuoširdus darbas. Tiek klinikos gydytojai, tiek slaugytojos dėjo visas pastangas, kad padėtų naujagimei gyventi ir augti. „Taip pat dėkojame ligoninės kolegoms, kurie konsultavo ir padėjo priimti sprendimus: gydytojams vaikų chirurgams, vaikų ligų gydytojams, radiologams, genetikams, infektologams, oftalmologams ir akušeriams ginekologams, kurie priėmė šį priešlaikinį gimdymą“, – dėkojo klinikos vadovė.
„Priešlaikinis gimdymas – visada netikėtas“
Pasak Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovės prof. Rūtos Jolantos Nadišauskienės, priešlaikinio gimdymo priežastys gali būti labai įvairios: motinos nėštumo patologija, daugiavaisiai nėštumai, infekcijos, naujagimio ligos. Lietuvoje per anksti gimsta 5,6 proc. naujagimių.
Mažiausio naujagimio susilaukusi mama Joana prisimena, kad vieną dieną atsikėlusi pradėjo jausti maudimą pilvo apačioje ir pamatė kraują. „Nedelsiant vykome į Kauno klinikas, kur buvo atlikti tyrimai. Gydytojai planavo daryti gimdos kaklelio apsiuvimą, jog nenutruktų nėštumas, tačiau atvežus į operacinę atsinaujino kraujavimas ir prasidėjo gimdymas. Pamenu, kokia buvau išsigandusi ir kaip verkiau, bet visas personalas mane ramino.“ Pasak moters, jai Kauno klinikos tapo antraisiais namais, nes su dukra ligoninėje ji praleido ne vieną mėnesį.
Iš labai neišnešiotų naujagimių, kurių gimimo svoris mažiau nei 1 kilogramas, anksčiau išgyvendavo tik apie 10 proc. Šiandien jų išgyvenamumas siekia net 80-90 proc. „Prieš laiką gimusių naujagimių galimybei išgyventi labai didelę reikšmę turi ne tik svoris gimimo metu, bet ir gestacinis amžius. 22 savaičių amžiaus naujagimiai gimsta labai retai. Deja, didžioji dalis jų neišgyvena“, – teigia I. Aldakauskienė. Iki šiol mažiausias Kauno klinikose gimęs ir išgyvenęs naujagimis buvo 24 gestacijos savaičių ir svėrė 462 gramus.
Iki šiol mažiausias išgyvenęs naujagimis Lietuvoje gimė Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje ir buvo 28 gestacijos savaičių bei svėrė 450 g. San Diego ligoninė 2019 metais paskelbė, kad 2018 metais gruodžio mėnesį gimęs ir išgyvenęs mažiausias pasaulio naujagimis buvo 23 gestacijos savaičių ir svėrė 245 g.
Lapkričio 17 d. minima Pasaulinė neišnešiotų naujagimių diena.
