Norėdama iš arčiau susipažinti su šio labdaros ir paramos fondo veikla bei čia dirbančiais žmonėmis, ponia Diana apžiūrėjo „Maisto banko“ sandėlio erdves, kuriose tvarkomas kasdien iš parduotuvių surenkamas ir labdarai perduodamas besibaigiančio galiojimo maistas: duonos gaminiai, pieno, mėsos, žuvų produktai, taip pat vaisiai ir daržovės.

„Tai, kad kelis kartus per metus „Maisto bankas“ parduotuvėse rengia maisto pirkimo nepasiturintiems akcijas ir kviečia aukoti, – tik jų veiklos ledkalnio viršūnė. O darbas verda kasdien, ištisus metus. Bendradarbiaudamas su socialiai atsakingu verslu – maisto gamintojais ir prekybininkais, šis fondas siekia, kad dar tinkamas vartoti maistas nebūtų išmetamas ir pasiektų nepritekliuje gyvenančiųjų stalą.

Taip užpildomos ne tik socialinės spragos, bet ir įgyvendinama labai svarbi ekologinė misija – skatinamas tvarus išteklių naudojimas, efektyvus atliekų mažinimas, atsakingas maisto vartojimas. Net trečdalis pasaulyje pagaminamo maisto nesunaudojama arba išmetama. Jį švaistydami ne tik nepasinaudojame galimybe pamaitinti alkstančiuosius, bet ir veltui eikvojame kitus išteklius – žemę, vandenį, energiją ir darbo jėgą“, – sakė D. Nausėdienė.

Pasak vieno iš organizacijos vadovų Vaidoto Ilgiaus, nerealizuotų maisto produktų utilizavimas įmonėms kainuoja, o atliekančio maisto atidavimas nepasiturintiesiems maitinti yra kelis kartus pigesnis sprendimas. Todėl tai – visiems be galo naudinga grandinė. Nuo gamtos, gamintojo iki skurstančio žmogaus. Lietuvoje skurdo riziką patiria kas penkta šeima, o materialinį nepriteklių, kuomet neišgalima bent kas antrą dieną vartoti baltymų turtingo maisto, kenčia kas šeštas šalies gyventojas.

Pirmajai poniai padarė įspūdį, kaip „Maisto bankas“ geba mobilizuoti žmones, kad kiekvienas sandėlį pasiekęs produktas nukeliautų iki alkanų burnų. Vos per dieną vien Vilniuje

„Maisto bankas“ gauna 2–3 tonas maisto, kuris, jei nebūtų perduotas labdaringam maitinimui, būtų prarastas. „Stebėjau žmones sandėlyje, skubančius rūšiuoti, dėlioti – atrodytų, atliekančius paprasčiausius veiksmus, tačiau čia sprendėsi svarbus klausimas, ar tas produktas bus išmestas, ar spės ant kažkieno stalo“, – sakė D. Nausėdienė.

Praėjusiais metais be atlygio čia dirbo beveik 2,5 tūkst. savanorių. Savanorystės idėja telkia įvairias socialines grupes, pavyzdžiui, greta dirba ir aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės, ir tie, kurie gydosi nuo priklausomybių. „Taip žmonės, patys gaunantys labdarą, įsitraukia į jos organizavimo procesą. Ir tai jiems tampa dar vienu integracijos tiltu“, – džiaugėsi pirmoji ponia.

„Maisto bankas“ bendradarbiauja su 600 socialinių organizacijų ir įstaigų visoje Lietuvoje, kurios padeda užtikrinti, kad parama pasiektų būtent tuos žmones, kuriems ji reikalingiausia. 

„Maisto bankas“ Lietuvoje veikia nuo 2001 metų. Šiuo metu paramą maistu jis surenka 82 Lietuvos miestuose ir rajonuose, o išdalina 216 vietovių, kur pasiekia apie 143 tūkst. mažas pajamas turinčių žmonių.