„Galima įžvelgti kelias to priežastis. Pirma, tik atvykę lankyti kapų žmonės pamato, kad šiems buvo padaryta žala. Antra, būtent šiuo metu kapaviečių priežiūrai skiriama ir daugiau laiko, ir daugiau lėšų – tai vilioja ilgapirščius“, – sako „Lietuvos draudimo“ Turto draudimo rizikos vertintojas Aivaras Tumėnas.
Jo teigimu, per šešerius metus, kai buvo pasiūlyta paminklų ir kapaviečių draudimo paslauga, ja pasinaudojo apie 1,5 tūkst. klientų ir kasmet jų skaičius vis didėja. Šiuo metu vidutinė su kapavietėmis susijusi žala siekia net 700 eurų, tačiau kartais nuostoliai būna ir dvigubai didesni, rašoma pranešime spaudai.
Kapavietes ir apvagia, ir niokoja
Pavyzdžiui, „Lietuvos draudimas“ yra išmokėjęs 1,5 tūkst. eurų klientui, iš kurio prižiūrimos kapavietės buvo pavogta bronzinė angelo skulptūra. Tokio paties dydžio žalą yra tekę atlyginti ir asmeniui, kurio paminklą stipriai apgadino ant jo užvirtęs kito kapo antkapis.
„Šiuo metu populiarūs tokie kapų priežiūros sprendimai, kurie sudaro sąlygas kuo rečiau juos lankyti ir paprasčiau prižiūrėti. Tai – itin patrauklu ilgapirščiams: vagiamos ne tik skulptūros ir paminklai, bet kapus juosiantys apvadai, vazos. Vandalai paminklus nuverčia, sugadina kapų tvoreles, sudaužo vazas ar kitus kapų puošybos elementus. Paprastai kapinės nėra nuolat saugomos, todėl rasti kaltininkus – labai sunku“, – pripažino ekspertas.
Kapavietės draudžiamos ne tik nuo vagysčių ar vandalizmo atvejų, bet ir nuo gamtos stichijų, gaisro. Draudimas pasirūpina ir žalos atlyginimu, jei, pavyzdžiui, ant kapo užvirto medis.
Vidutinė žala siekia 700 eurų
„Kapavietės nėra apsaugotos nuo gamtos stichijų. Pastebime, kad dažniausiai nuostoliai ir skaičiuojami po audros, kai ant kapų užvirsta medžiai ar šakos, liūtys išplauna tvorelių bei paminklų pamatus ir šie nuvirsta. Vidutinė žala siekia 700 eurų, tai yra tikrai nemažai ir didelei daliai Lietuvos gyventojų ši suma – reikšminga, jei reikėtų ją atlyginti patiems“, – pastebi A. Tumėnas.
Pasak eksperto, apie kapaviečių draudimą kalbėti pradėjo patys klientai – vis daugiau jų kasmet pasiteiraudavo, ar tokia galimybė neteikiama.
„Paminklų ir kapaviečių draudimas yra turto draudimo rūšis ir ją įsigyti galima kartu draudžiantis savo turtą. Gyventojai gali pasirinkti kelis draudimo variantus: nuo minimalaus iki maksimalaus, apimančio visas rizikas. Vakaruose ši paslauga yra pakankamai populiari ir tampa net kompleksine laidotuvių išlaidų dalimi“, – aiškino ekspertas.
Kapaviečių draudimu dažniausiai rūpinasi vyresnio amžiaus moterys
„Lietuvos draudimo“ duomenys rodo, kad dažniau kapavietes draudžia vyresnio amžiaus moterys. Trys ketvirtadaliai paslauga besinaudojančių klientų yra vyresni nei 50 metų amžiaus.
„Apklausos rodo, kad 1 iš 9 Lietuvos gyventojų pageidautų apdrausti artimųjų kapavietėje esančius paminklus ir apsisaugoti nuo vandalų išpuolių ar gamtos stichijų sukeliamų nuostolių. Tačiau ketvirtadalis apklaustųjų niekada nepagalvojo, kad toks draudimas gali egzistuoti“, – aiškino A. Tumėnas.
Dažniausiai kapaviečių draudimu naudojasi Vilniaus, Kauno ir Panevėžio miestuose gyvenantys bendrovės klientai.
„Sudarydamas draudimo sutartį asmuo gali apdrausti iki 3 skirtingose šalies vietose esančių kapaviečių, ši paslauga kainuoja 14,3 euro metams. Kapavietės gali būti skirtingose kapinėse. Pasirinkus šią draudimo rūšį yra apdraudžiami visi kapavietėje esantys stacionarūs statiniai – paminklai, tvorelės, plytelės ar kita. Įvykus draudžiamajam įvykiui, „Lietuvos draudimas“ kompensuoja ne tik analogiško paminklo įsigijimo išlaidas, bet ir jo atstatymo darbų kainą. Tiesa, kapaviečių draudimas negalioja mediniams ar laikiniems paminklams, taip pat paminklams be pamato ir memorialiniams paminklams“, – nurodė „Lietuvos draudimo“ atstovas.
