Pilietinį komunikacijos audinį, leidžiantį Lietuvos žmonėms susisiekti, yra labai paprasta sunaikinti. Saviškiams taikant baudas. Rinką perduodant skandinavams ar kitiems investuotojams. Šis procesas yra labai pavojingas. Viešoji komunikacija gali suformuoti tingų, išsipilietinusį vartotoją, kurį domina tik svorio indeksai ir kaip numesti 20 kg lašinių. Ar kokioje egzotiškoje šalyje praleisti atostogas. Tokie leidiniai nepakliūva į LŽLEK akiratį.
O pilietiškiems būti sunkiau. Tokia žiniasklaida visada neparanki. Per aštri. Per kibi. Tokiai žiniasklaidai nepareikši, kad "Snoro" uždarytojai būtinai turi būti vakariečiai ir būtinai turi gauti astronominius atlyginimus. Tokia žiniasklaida nėra iš anksto įsitikinusi, kad bankų uždarymo specialistai visada būna skaidrūs. Galų gale, jei tokie skaidrūs, tai kodėl aiškinasi prokurorams? Skaidriam, oriam žmogui iš viso nereikia jokių advokatų. Lietuvoje visomis progomis puolama žiniasklaida, kuriai ne tas pats, kas dedasi Lietuvoje. Jai dėl Lietuvos dar skauda. Bet laipsniškai formuojama žurnalistinė praktika, kad jei žmogui dėl Lietuvos dar skauda, tai jis jau neetiškas. Užsienio kapitalo žiniasklaida aptukins lietuvių smegenis tyliai ir laipsniškai. O kibi lietuviška žiniasklaida, matyt, tol bus represuojama, tampoma aiškintis į LŽLEK, kol jos neliks. Nes Lietuvoje pati aiškiausia "etika" - nacionalinę žiniasklaidą sunaikinti.
