Bėgimą „Ir stok už garbę Lietuvos!" rengia Istorinė Prezidentūra Kaune kartu su Kauno bėgimo mėgėjų klubu, Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacija ir VšĮ „Judėjimas". Renginį iš dalies finansuoja Kauno miesto savivaldybė ir Lietuvos kultūros taryba. Organizatoriai turi ir geranoriškų talkininkų, tai - Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokykla, Lietuvos kariuomenės Karinės oro pajėgos, Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų mokykla, Lietuvos sporto universitetas, Sporto savanorių sąjunga, Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga, S.Dariaus ir S.Girėno sporto centras bei kitos organizacijos ir įmonės.
Bėgikams pasiūlytos dvi distancijos: 10 km ir 3,3 km. Bėgimo dalyviai, kurių jau renginio išvakarėse užsiregistravo per 700 (neabejotinai šimtai kitų prisijungs ir ketvirtadienį), pirmiausia atiduos pagarbą karo aukoms. Pagerbs ir lietuvius, sugebėjusius karo sąlygomis galvoti apie valstybės atkūrimą, bei primins apie šiomis dienomis labai aktualią būtinybę saugoti taiką.
Istorinė Prezidentūra Kaune primena, jog XX a. pradžioje Kaunas, apsuptas įspūdingo iš fortų ir baterijų sudaryto apsauginio žiedo, buvo viena stipriausių Rusijos imperijos sausumos tvirtovių. Tačiau tobulėjant karinei technikai, šie trečdalį amžiaus statyti fortifikaciniai įtvirtinimai nebepajėgė atlikti savo funkcijos. Vykstant Pirmajam pasauliniam karui, 1915 m. rugpjūčio 18 d., Kauno tvirtovę vos po 11 dienų trukusių mūšių užėmė vokiečių kariuomenė, kuri čia įsitvirtino beveik ketveriems metams.
Pareikalavęs milijonų žmonių aukų, šis karas tapo milžinišku išbandymu visai žmonijai. Po karo iš esmės pasikeitė pasaulio geopolitinis žemėlapis: žlugo kai kurios didžiosios Europos monarchijos, susiformavo tautinės valstybės.
Pažymėtina, kad lietuvių tautai Pirmasis pasaulinis karas buvo lemtingas. Patyrę slenkančio Rytų fronto negandas, lietuviai sugebėjo susitelkti ir, pasinaudoję Rusijos imperijos žlugimu bei Vokietijos pralaimėjimu, 1918 m. vasario 16 d. atkūrė Lietuvos valstybę.
ELTA primena: Taikos bėgimas „Ir stok už garbę Lietuvos!" Kauno gatvėmis organizuojamas kartu su Istorinės Prezidentūros Kaune sodelyje atidaroma paroda „Pirmojo pasaulinio karo ženklai Kaune". Šioje parodoje žvelgdami į didelio formato 1915-1918 metų Kauno nuotraukas, lankytojai persikels beveik 100 metų į praeitį ir išvys karo šmėklos paliktus mieste ženklus. Vokiečių kariuomenės nesustabdžiusi fortus juosusi trijų eilių metalinė tvora, griuvėsiais virtęs gelžbetoninis gynybinių įtvirtinimų žiedas, sudeginti ar susprogdinti tiltai per Nemuną, mieste vis didėjantis vokiečių karių skaičius, nugalėtojų - naujųjų šeimininkų - kariniai paradai, karinės technikos gausa, vokiečių bombardavimų pėdsakai Senamiesčio ir Naujamiesčio panoramoje, mieste likusių gyventojų sąmyšis, - parodoje eksponuojamos dalelės to meto Kauno panoramos. Nuotraukų parodai paskolino Antanas Burkus, Stanislovas Sajauskas, Aleksandras Samoilovas ir Vytauto Didžiojo karo muziejus. Paroda Istorinės Prezidentūros sodelyje veiks iki 2014 spalio 31 d.
Taikos bėgimas Kauno miesto gatvėmis - jau ketvirtasis, rengiamas Istorinės Prezidentūros iniciatyva, bendradarbiaujant su partneriais. Jis organizuotas siekiant atgaivinti tarpukario tradicijas.
Pirmasis bėgimas Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpiu, skirtas paminėti pirmąsias Lietuvos valstybės Nepriklausomybės metines, įvyko 1919 metais. Tąkart sportininkai bėgo Laisvės alėja. Vėliau bėgimas tapo tradicija. Vyko pavasario ir rudens bėgimai įvairiomis Kauno miesto gatvėmis. XX a. 4-ajame dešimtmetyje bėgikai startuodavo Rotušės aikštėje, o bėgimo trasa driekdavosi Senamiesčio ir Naujamiesčio gatvėmis. Bėgime dalyvaudavo pajėgiausi sportininkai, kurie varžydavosi individualiai, kartu rungėsi ir jų atstovaujami klubai. Bėgimas į gatves sutraukdavo minias žiūrovų.
