Antrą kartą atliktos užsienio lietuvių nuomonės apklausos duomenimis, kurie antradienį buvo pristatyti Užsienio reikalų ministerijoje (URM), užsienio lietuviai nemato kliūčių bendradarbiauti su Lietuva, absoliuti dauguma jų domisi įvykiais Lietuvoje, o šalies ekonominė situacija yra tik vienas iš veiksnių, galinčių paskatinti sugrįžti į Lietuvą. Greta šio veiksnio ne mažiau svarbūs yra psichologiniai aspektai ir galimybės realizuoti savo potencialą Lietuvoje.

Anot tyrimo, 72 proc. apklaustųjų nemato kliūčių bendradarbiauti su Lietuva, o lietuvybės išlaikymas užsienyje ir toliau išlieka svarbus - tai patvirtino 79 proc. apklaustųjų. Vis dėlto Lietuvos viešajame gyvenime nurodė dalyvaujantis tik kas ketvirtas apklaustasis. Dažniausiai tai siejama su Lietuvoje vykstančiais renginiais ir kultūriniu gyvenimu bei ryšių su tam tikra žmonių grupe palaikymu. Asmenines pastangas siekiant išsaugoti lietuvybę daugiau nei pusė apklaustųjų siejo su lietuviškų knygų skaitymu ir lankymusi renginiuose, susijusiuose su Lietuva.

Dauguma respondentų mano, kad sąlygos išlaikyti lietuvybę užsienyje per pastaruosius metus nepablogėjo, o dalis įžvelgia gerėjimo tendencijas. Kas antras lietuvis puoselėja planus aktyviau prisidėti prie lietuvybės išlaikymo. Net trys ketvirtadaliai užsienio lietuvių atsakė, kad sutiktų bendradarbiauti su Lietuvos institucijomis skatindami lietuvybės išlaikymą tarp užsienio lietuvių.

Šiek tiek mažiau nei pusė (42 proc.) apklaustų užsienio lietuvių, turinčių vaikų iki 18 m. amžiaus, nurodė, kad jų vaikai naudojasi lituanistinio švietimo galimybėmis. Iš jų 43 proc. nurodė, kad jų vaikai lanko arba lankė formaliojo ugdymo lietuvišką mokyklą, 48 proc. - neformaliojo lituanistinio ugdymo arba savaitgalinę mokyklą ir 9 proc. - naudojasi nuotolinio mokymo galimybėmis.

Apklausa patvirtino, jog užsienio lietuvių domėjimasis Lietuva ir toliau išlieka didelis - 89 proc. teigė stebintys įvykius ir naujienas Lietuvoje. Net 90 proc. užsienio lietuvių pagrindiniu informacijos šaltiniu įvardijo internetą, 45 proc. - socialinius tinklus, taip pat svarbus vaidmuo tenka šeimos nariams ir draugams - taip teigė 38 proc. apklaustųjų. Lietuvišką televiziją nurodė žiūrintys 39 proc. apklaustų lietuvių, dažniau ji yra žiūrima internete. Dauguma teigė esantys patenkinti lietuviškų kanalų programų kokybe, tačiau nurodė, kad trūksta pozityvios informacijos apie Lietuvos pasiekimus, mokomųjų laidų, taip pat laidų apie darbo ir karjeros galimybes Lietuvoje. Beveik pusė apklaustųjų teigė, jog pritartų profesionalų tinklų, pagal interesus ir profesinę sritį vienijančių įvairių sričių diasporą, kūrimui.

Apklausos dalyvių buvo prašoma įvertinti Lietuvos žinomumą ir patrauklumą užsienyje. Daugiau kaip pusė apklaustų užsienio lietuvių atsakė, kad jų gyvenamoje valstybėje jis yra patenkinamas arba geras, 35 proc. mano, kad jis - blogas. Beveik pusė apklaustųjų nurodė, kad Lietuvos žinomumas ir patrauklumas per paskutiniuosius dvejus metus nepakito, šiek tiek daugiau buvo manančiųjų, kad jis pagerėjo. Į klausimą, kuo patys yra prisidėję prie teigiamų pokyčių Lietuvoje, respondentai dažniausiai atsakė, kad jie garsino Lietuvą toje valstybėje, kurioje gyvena (54 proc.), rėmė likusius Lietuvoje giminaičius (44 proc.) bei padėjo užmegzti kontaktus tarp jų buvimo šalies ir Lietuvos atstovų (20 proc.).

Apklausa parodė, kad užsienio lietuvių apsisprendimui grįžti į Lietuvą ne mažiau nei ekonominiai aspektai svarbūs psichologinio klimato Lietuvoje pokyčiai, didesnė tolerancija ir pagarba žmogui, galimybės realizuoti savo gebėjimus (38 proc.). Kiti svarbūs veiksniai sugrįžti - šalies gerovės ekonominis augimas (33 proc.) ir tai, kad darbo užmokesčio dydis būtų panašus į jų gaunamą atlyginimą užsienyje (27 proc.). Taip pat gana reikšmingi veiksniai yra tikėjimas, jog užtenka asmeninių pastangų, kad būtų galima pasiekti savo tikslus ir įgyvendinti planus (21 proc.), ir darbdavių požiūrio į žmogų pokyčiai (17 proc.).

Tyrimą URM užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras "Vilmorus". Apklausoje iš viso dalyvavo 711 užsienio lietuvių (18 metų ir vyresni, gyvenę užsienyje ne trumpiau kaip 6 mėnesius). Apie 70 proc. respondentų buvo iš Europos Sąjungos šalių - daugiausia Jungtinės Karalystės, Belgijos, Švedijos), likusieji 30 proc. - iš kitų šalių. Potencialūs respondentai buvo kviečiami užpildyti internete paskelbtą anketą per URM socialinio tinklapio "Facebook" paskyrą, taip pat "Vilmorus" potencialių respondentų ieškojo per lietuvius vienijančias bendruomenes ir organizacijas.

Tyrimo pristatyme dalyvavę Vytauto Didžiojo universiteto Socialinės antropologijos centro vadovas Vytis Čiubrinskas ir Viešosios politikos ir vadybos instituto tyrimų vadovas Egidijus Barcevičius pastebėjo, kad tyrimas kritikuotinas dėl to, kad iš esmės buvo apklausiamas "elitas" - išsilavinę, neretai dėl vadinamojo "protų nutekėjimo" iš Lietuvos pasitraukę asmenys. Tuo tarpu didžioji dalis emigrantų, dirbančių nekvalifikuotus darbus, neapklausti, tad tyrimas nėra visiškai reprezentatyvus. Be to, sociologai suabejojo, ar pagrįstas pusmečio gyvenimo užsienyje terminas, juolab kad vis daugiau žmonių tokiam ar ilgesniam laikui išvažiuoja į stažuotes ar studijų mainų programas.

Užsienio reikalų ministerija, atsižvelgdama į užsienio lietuvių poreikį bendrauti ir gauti informaciją, įsteigė sparčiai populiarėjančią socialinio tinklo "Facebook" paskyrą "Globalus tinklas Lietuvai".

Apklausa atlikta įgyvendinant "Globalios Lietuvos" kūrimo 2011-2019 m. programą, skirtą skatinti užsienio lietuvius įsitraukti į šalies gyvenimą.