Batai – aprangos pagrindas
Batų pado storis – tai ne stilius, o būtinybė. Jis turėtų būti storas, nes kitaip pėda šals. Geriausia rinktis grublėtą padą, kad vaikas neslystų. Ne mažiau svarbus ir bato vidus – jis turi apšiltinti visą pėdą, nes šaltis skverbiasi nuo žemės, o pėda šalčiui itin jautri. Dar viena svarbi bato savybė – pralaidumas drėgmei. Batas turi būti apsaugotas nuo vandens patekimo į vidų. Be to, labai svarbu, kad avalynė būtų lengva ir lanksti, o bato dydis turėtų būti kiek didesnis nei pėda – jo viduje turėtų likti apie 0,5–1 cm laisvos vietos, kad oras cirkuliuotų ir koja nesukaistų.

Geriausia investicija – tinkamas kombinezonas
Kombinezonas yra pagrindinis drabužis šaltuoju sezonu, tad jį renkantis visada verta investuoti į kokybę. Jį geriausia rinktis tokį, kuris nevaržys judesių, garantuos šilumą, nepraleis drėgmės ir vėjo, bus atsparus purvui. „Be to, siūlyčiau atkreipti dėmesį į gamintoją, kokias medžiagas savo siuvamuose drabužiuose jis naudoja – sudėtyje neturėtų būti fluoro angliavandenilio (FC free) ir polivinilchlorido (PVC free)“, - pataria „Reima“ atstovė Baltijos šalims Dovilė Pumputienė.

Jos teigimu, nuo vaiko amžiaus ir numatomos veiklos priklauso, kokį kombinezono tipą rinktis – vientisą ar dviejų dalių. „Vaiką iki 2 metų amžiaus geriausia rengti vientisu kombinezonu, nes taip patogiau vaiką aprengti tiek patiems tėvams, tiek auklėtojoms, jei vaikas vedamas į darželį. Vyresnio amžiaus vaikus rekomenduočiau rengti dviejų dalių kombinezonu. Pavyzdžiui, jei suplanuota kelionė su vaiku, daug paprasčiau bus automobilyje ar autobuse nurengti kombinezono viršutinę dalį, nei vientisą kombinezoną. Žinoma, jei numatomos linksmybės lauke, tada geriausias variantas – vientisas kombinezonas, nes į vidų nepateks sniego“, – teigia D. Pumputienė, primindama, kad vertėtų atkreipti dėmesį ir į drabužio dydį.

Pasak ekspertės, kai kurie šiuolaikiniai drabužių gamintojai kombinezonus ar kitus vaikų drabužius gamina įvertindami greitą vaikų augimą, todėl drabužiai gaminami su vadinama augimo funkcija paliekant kelis centimetrus „išaugimui“. Tokiu būdu užtikrinama, kad drabužis bus tinkamas dėvėti visą sezoną. Be to, tėvams išsirinkti padeda ir tai, jog gamintojai jau pateikia visus galimus drabužio matmenis, pavyzdžiui, rankovės ilgį ir kt.

Sluoksniai – visada pasiteisina
Specialistų teigimu, storas megztinis nebūtinai garantuoja šilumą. „Vaikus šaltuoju sezonu geriausia rengti trimis drabužių sluoksniais: pirmasis sluoksnis – medvilninis drabužis, ant viršaus merino vilnos arba termo drabužis, ir tada – kombinezonas. Svarbiausia, kad medžiaga „kvėpuotų“, t. y. būtų pralaidi orui, ir kad nevaržytų vaiko judesių“, – aiškina D. Pumputienė.

Pirmenybė – pirštinėms
Aksesuarai – pirštinės, šalikas ir kepurė – svarbūs, tačiau nereikalauja tokių investicijų kaip batai ar kombinezonas. „Iš visų šių trijų aksesuarų svarbiausia atkreipti dėmesį į pirštinių savybes. Žiemą vaikai žaidžia sniege, tad pirštinės turėtų būti nepralaidžios vandeniui ir ilgesnės – virš riešo, kad drėgmė nepatektų į vidų. Taip pat geriau rinktis kumštines pirštines, nes jei pirštai izoliuoti po vieną, jie greičiau šąla,“ – sako D. Pumputienė.

Šalikas ir kepurė, anot jos, daugiau individualus tėvų pasirinkimas – tiek medžiaga, tiek stilius. „Dabar daugelis tėvų renkasi vadinamus „šalmukus“, dengiančius ne tik galvą, bet apsaugančius ir kaklą. Pažangūs gamintojai, pavyzdžiui, suomių prekės ženklas „Reima“, siūlo kepures, kurios turi specialius įsiuvus ties ausimis. Tokiu būdu sukuriama ypač gera apsauga nuo vėjo, – pabrėžia ekspertė. – Tačiau šalikai, net ir brangiausi, neturi išskirtinių savybių, todėl siūlyčiau geriau investuoti į kokybiškas pirštines ir kepurę.“

Laisvė judėti lengvai
D. Pumputienės teigimu, tėvai vis dar klaidingai mano, kad „šiluma kaulų nelaužo“, o vilna – vienintelė šilta medžiaga ir tik storas drabužis – šiltas drabužis. Sukaitusį vaiką labai lengvai gali „perpūsti vėjas“, tuomet iki ligos tik vienas žingsnis. „Šiuolaikinės medžiagos atitinka visas gerąsias vilnos savybės, be to, jos lengviau prižiūrimos, yra švelnios, greitai džiūsta. Tad klaida manyti, kad tik su vilnoniais drabužiais vaikui bus šilta“, – sako D. Pumputienė.

Kitas mitas, anot ekspertės, jog tik storas drabužis gali būti šiltas, rašoma pranešime spaudai. „Gamintojai atsižvelgia, kad vaikai daug juda, todėl specialiai kuria patogius, plonesnius – judėti pritaikytus drabužius, o šiuolaikinės technologijos leidžia užtikrinti, kad net ir plonas drabužis bus šiltas. Pavyzdžiui, jau minėtoji „Reima“ vadovaujasi filosofija, kad vaikas kuo daugiau laiko praleistų lauke, todėl naudodami specialias medžiagas kuria drabužius, kurie būtų lankstesni, plonesni, tačiau kartu ir šilti, nepraleistų vandens, būtų lengvai nuvalomi šluoste išvengiant dažno skalbimo. Gamintojas atkreipia dėmesį net ir į mažiausias detales, kurios iš tiesų svarbios – drabužių siūles padengia specialia impregnuojančia medžiaga, tokiu būdu užtikrindamas, kad drėgmė neprasiskverbs pro jas vidų“, – teigia ekspertė.

Vaikų drabužių gamintojai jau siūlo inovatyvius technologinius sprendimus ir savo srityje. Netrukus pasirodys į kišenę dedamas „Reima Go“ jutiklis, leisiantis tėvams stebėti vaiko aktyvumą lauke. „Specialioje programėlėje tėvai matys visą vaiko judėjimą – ar vaikas lipo, bėgo, šliaužė ir pan., o vaikas, tikėtina, visa tai matys kaip žaidimą. Tokiu būdu, per žaidimą, jis bus skatinimas daugiau laiko leisti lauke, – pasakoja D. Pumputienė. – Aš, kaip mama, labai laukiu, kada galėsiu išbandyti šią naujovę kartu su savo vaikais.“