Į Velykų papročių, liaudies meno dirbinių bei tradicinių Gavėnios užsiėmimų pristatymą Veriškių ir apylinkių gyventojus pakvietė vietos bibliotekos vyr. bibliotekininkė Alina Adamovič bei vietos kultūros namų administratorė Renata Reichinbach - šio susitikimo sumanytojos.
Pasak renginio vedančiųjų, ponių Alinos ir Renatos, Gavėnios - susikaupimo ir nusiraminimo - metą šeimininkės ir šeimininkai kaimuose panaudodavo įvairiems buityje reikalingiems daiktams, drabužiams, kilimams, maistui pagaminti. Nepamiršdavo ir papuošimų artėjančioms Velykų šventėms.
Susirinkusieji salėje, tarp kurių buvo ir Sužionių seniūnijos seniūnas Tadeuš Aliancevič, gėrėdamiesi stebėjo Vilniaus krašto etnografijos muziejaus darbuotojos Kristinos Baliul rankų miklumą. Ponia Kristina iš paprastų popierinių servetėlių padarydavo Velykų stalo papuošimus, ažūrinius kiaušinius iš siūlų. Pasakojo ir rodė, kaip įdomiai, ir kas gan svarbu - nebrangiai - galima papuošti Velykų stalą. Daug pasakojo ir apie siūlų atsiradimą - vilnos vėlimą, verpimą. Vilniaus krašte žinoma kūrėja ragino susirinkusius salėje pabandyti verpti. Deja drąsių neatsirado.
Ponios Kristinos brolis, Zygmunt Baliul, parodė kiekviename kaimo namų ūkyje reikalingų krepšių pynimo meną. Šių gebėjimų išmoko iš savo protėvių - tėvo ir senelio. Pinti krepšius, kaip pabrėžė, tai Baliulių šeimos tradicija.
Į kaimo trobą stilizuotoje scenoje su verbomis, rankų darbo kilimėliais bei tradicine lovatiese užklota lova palinkusi prie rankdarbio Janina Anusevič iš Sužionių pasakojo apie savo pomėgį - nerti vašeliu. Darbšti kūrėja su vašeliu ir virbalais nesiskiria nuo jaunystės. Ir nors laiko trūkumas ir greitas gyvenimo tempas nėra palankūs amatui, ponia Janina džiaugiasi, kad nerti ir megzti drabužiai vėl tampa madingi. Jau 25 metus ansamblyje „Sužanianka“ dainuojanti J. Anusevič neatėmė iš susirinkusiųjų galimybės pasiklausyti jos gimtinėje populiarios dainos „Przy rodzonej mieszkam matce“ („Prie tikros motulės gyvenu“).
Jauniausioji kūrėja Ivona Karčiauskienė atskleidė ekologiškų, natūralaus bičių vaško žvakių gamybos paslaptis. Kaip pasakė, natūralaus bičių vaško žvakės turi daug privalumų: suteikia energijos, ilgai dega, valo orą, ir ... skleidžia malonų kvapą.
Verbų sekmadienio išvakarėse negalėjo pritrūkti svarbiausio simbolio - verbos. Apie tradicinės - iš gluosnio ir kadagio šakelių sukomponuotos - verbos reikšmę viena kitą papildydamos papasakojo renginio organizatorės. Kvietė savo svečius dalintis žiniomis apie atskirus Velykų simbolius, šventinio krepšelio turinį. Alina Adamovič ir Renata Reichinbach kartkartėmis pateikdavo įdomios informacijos apie Gavėnios ir Velykų tradicijas ir papročius. Sakydavo, kad grįžus iš bažnyčios Verbų sekmadienį kiekvienas namiškių neva turėdavo suvalgyti po vieną gluosnio „kačiuką“, kad taip išvengtų gerklės ir dantų skausmo. O norint apsisaugoti nuo žaibo pašventintą verbą reikėdavo įtaisyti ant namo stogo.
Veriškių bei aplinkinių - Unėniškių ir Pakryžės kaimų gyventojai grįžo namo besišypsodami, kupini įspūdžių, nešini verbomis iš gluosnio ir kadagio šakelių. Tikriausiai Verbų sekmadienį pašventino juos bažnyčioje, kad saugotų jų namus nuo visokiausių nelaimių ir audrų.
Vilniaus krašto savaitraštis