Į antrą vietą pakilo kunigas Ričardas Doveika, kuris pernai buvo trečias. O trečias šiemet šioje apklausoje yra tarptautinių santykių ekspertas Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala. Į ketvirtą vietą iš septintos, pagal elito apklausą, pakilo režisierė Dalia Ibelhauptaitė. Viena pozicija žemiau negu pernai liko jos kolega Oskaras Koršunovas. Į šeštą vietą iš aštuntos pakilo arkivyskupas Gintaras Grušas.

Pirmame įtakingiausių visuomenės veikėjų dešimtuke taip pat yra politologas Lauras Bielinis, edukologė Austėja Landsbergienė, žurnalistas Algimantas Čekuolis ir kunigas Algirdas Toliatas.

Žiūrint į reprezentatyvios visuomenės nuomonės apklausos, kurią atliko „Spinter tyrimai“, duomenis, rezultatai atrodo kiek kitaip. Visuomenės nuomone, įtakingiausias visuomenininkas yra A. Čekuolis, antroje vietoje yra istorikas A. Bumblauskas, o trečioje – režisierius O. Koršunovas. Už juos pasisakė atitinkamai 27,3 proc., 22 proc. ir 18,6 proc. respondentų.

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto profesorė, politologė Irmina Matonytė iš šios apklausos duomenų labiausiai išskyrė L. Kojalos atsiradimą aukštose pozicijose.

„Čia yra įdomūs du dalykai. Tai yra amžius, jis yra jaunas mokslininkas. Tai rodo ir jaunesnių autoritetų pripažinimą. Šią tendenciją susiečiau ir su neatsitiktiniu jaunojo ministro Virginijaus Sinkevičiaus delegavimu į Europos Komisiją. (…)

Kitas dalykas – pagal tą sritį, kurią jis atstovauja, jis nėra menininkas, humanitarinių mokslų atstovas. Jis yra tarptautinių santykių specialistas. Tokių specialistų atsiradimas trejetuke bendrai yra susijęs su mūsų valstybės tapatybe ir pagrindiniais rūpesčiais“, – DELFI sakė I. Matonytė.

Pasak politologės, mūsų lietuviška tapatybė yra susijusi mūsų nacionaliniu tautiškumu, kurį istorikas A. Bumblauskas atviriau nei kiti istorikai supranta.

„Taip pat yra katalikiška tapatybė, kurią tradiciškai atstovauja kunigas R. Doveika, kuris yra daugiau atjautos žmogus. O L. Kojala įneša tą tarptautinę dimensiją. Lietuva jau yra globali Lietuva, bet vis dėlto mūsų mąstymas, mūsų saugumo situacija vis tiek turi būti įgyvendinama mūsų nacionalinio išmanymo rėmuose.

L. Kojala atspindi tą tarptautinės situacijos supratimą, adekvatų vertinimą, nors jo komentaruose galima atpažinti liberalią liniją tarptautinių santykių interpretacijoje, nors jis labai tiesiogiai nesiangažuoja nei vienai stovyklai, kalbant apie vakarietiškas vertybes“, – sakė I. Matonytė.

Pasak politologės, visuomenės nuomonės pasirinkimas gali būti susijęs su tuo, kiek tie asmenys yra viešai matomi ir girdimi.

„Žmonės renkasi pagal tai, ką jie nori girdėti, kokios temos jiems rūpi. Kita vertus, tai priklauso nuo to, kokiais kanalais ta informacija jiems yra prieinama. Tai yra masinės žiniasklaidos, socialinių tinklų produktai. A. Čekuolio atveju galime kalbėti apie tam tikrą inerciją visuomenės nuomonėje“, – sakė I. Matonytė.

„Lietuvos įtakingiausieji 2019“ – unikalus DELFI projektas, kuriuo jau penktus metus iš eilės, tiriama, kas visuomenės ir atskiros jos grupės – elito atstovų akimis turi reikšmingiausią įtaką šalies gyvenimui.