“Baltijos kelias buvo masiškiausias pilietinis veiksmas Sovietų Sąjungos istorijoje. Jis pateko į Gineso rekordų knygą ir tapo viena iš trijų UNESCO pasaulio atminčių, kurias Lietuva davė pasauliui. Aš tikiu, jog galima ir verta pakartoti Baltijos kelią su 2 milijonais dalyvių ir 600 kilometrų ilgio žmonių grandine. Ir prasmingiausia tai padaryti 2039 metais, kai sukaks 50 metų nuo tikrojo Baltijos kelio ir 100 metų nuo Ribentropo-Molotovo pakto”, – teigia I. Brazauskas.
Jis tiki, kad ši jo idėja įgyvendinama.
“Kai 2008 metais pradėjome “Darom” akciją irgi reikėjo keleto kartų, kad ji įsibėgėtų. Todėl siūlau organizuoti vis didėjančias “repetecijas”, švenčiant Baltijos kelio jubiliejus – 2019, 2024, 2029 ir 2034 metais. 2019 metais mūsų tikslas, kad 10 000 žmonių Gyvoji grandinė rugpjūčio 23 d. 18.00 val. susikibtų rankomis nuo Gedimino bokšto iki Ukmergės plento. O visoje Lietuvoje – Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir visose savivaldybėse Gyvosios grandinės taip pat susikibtų tuo pačiu metu. Savo koncepcija tai šiek tiek primintų gerbiamo Raimundo Daubaro ir kitų jo kolegų inicijuota Tautiškos giesmės giedojimą”, – sako I. Brazauskas.
Baltijos kelio 30-ies metų minėjimas, ko gero, bus masiškesnis nei bet kuris buvęs iki šiol, mano jis. Tai, anot jo, rodo daug iniciatyvų, atsirandančių tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje, tiek Estijoje. Ypač didelį darbą padarė „Jeep Club Lithuania“, kurie koordinuoja automobilių žygį “Baltijos Kelias 30” iš Vilniaus į Taliną, į kurį jau užsiregistravo tūkstančiai automobilių. Taip pat startuos bėgikų, ėjikų ir dviratininkų iniciatyvos.
“30 metų yra toks įdomus laikotarpis. Tiek 1831, tiek 1863 metų sukilimai įvyko maždaug 30 metų po prieš tai buvusio bandymo, kai užaugo nauja karta dar nedalyvavusi praeitame įvykyje. Galbūt šis 30-metis irgi kažkuo panašus. Tačiau tikiuosi, jog idėja pakartoti Baltijos kelią su 2 milijonais dalyvių 2039 metais sulauks visuomenės palaikymo. Tai kažkas, ką Baltijos valstybės davė pasauliui, ir mes galime tuo didžiuotis”, – teigia I. Brazauskas.
